Organizme gali vykti pokyčiai, kurių iš pradžių nė nepastebėsite

Vienas alus vakare kai kam gali atrodyti kaip visiškai nekaltas įprotis. Tačiau jeigu jis tampa kasdienybe, organizmas alkoholio poveikį patiria nuolat – net tada, kai žmogus pats nejaučia jokių akivaizdžių problemų.

Kai kurie pokyčiai gali pasirodyti gana greitai: suprastėjęs miegas, nuovargis ar papildomos kalorijos.

Kiti kaupiasi ilgiau ir yra gerokai rimtesni.

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad alkoholyje esantis etanolis yra toksiška, psichoaktyvi ir priklausomybę galinti sukelti medžiaga.

Štai kas gali vykti organizme alkoholį vartojant reguliariai.

1. Papildomos kalorijos kaupiasi nepastebimai

Alus nėra vien skystis.

Jis taip pat suteikia kalorijų, todėl reguliarus jo vartojimas gali reikšmingai padidinti bendrą per dieną gaunamos energijos kiekį.

Problema ta, kad išgerto gėrimo kalorijas žmogus gali vertinti kitaip nei maistą ir jų tiesiog neįskaičiuoti į dienos racioną.

Jeigu energijos nuolat gaunama daugiau, nei organizmas sunaudoja, ilgainiui gali didėti kūno svoris.

2. Užmigti galite greičiau, tačiau yra viena problema

Tai vienas apgaulingiausių alkoholio poveikių.

Išgėręs žmogus gali pajusti mieguistumą ir greičiau užmigti.

Tačiau tai nebūtinai reiškia geresnį miegą.

Alkoholis gali pakeisti normalią miego struktūrą, skatinti dažnesnius prabudimus antroje nakties pusėje ir bloginti bendrą poilsio kokybę.

Todėl ryte žmogus gali pabusti pavargęs, nors lovoje praleido pakankamai valandų.

3. Didžiausias krūvis tenka kepenims

Kepenys atlieka svarbų vaidmenį skaidant alkoholį.

Reguliariai vartojant didesnius alkoholio kiekius didėja alkoholio sukeltų kepenų ligų rizika.

Ilgainiui gali vystytis kepenų suriebėjimas, uždegiminiai pokyčiai, o sunkiais atvejais – cirozė.

Klastingiausia tai, kad ankstyvos kepenų problemos nebūtinai iš karto sukelia aiškius simptomus.

Žmogus gali ilgą laiką manyti, kad viskas gerai.

4. Gali nukentėti organizmo apsauga

Alkoholis veikia ir imuninę sistemą.

Ypač žalingas ir ilgalaikis jo vartojimas gali trikdyti normalų imuninių ląstelių darbą ir organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.

Tai nereiškia, kad vienas gėrimas automatiškai „išjungia“ imunitetą.

Tačiau kuo didesnis ir dažnesnis alkoholio vartojimas, tuo daugiau neigiamų pasekmių gali atsirasti.

5. Gali keistis odos būklė

Po alkoholio vartojimo gali išsiplėsti kraujagyslės, todėl kai kuriems žmonėms parausta veidas.

Alkoholis taip pat gali turėti įtakos organizmo skysčių balansui.

Reguliariai vartojant alkoholį, ypač didesniais kiekiais, gali ryškėti odos sausumas ar kai kurių odos ligų simptomai.

Tačiau odos būklę lemia daugybė veiksnių, todėl vien pagal jos išvaizdą spręsti apie alkoholio poveikį organizmui negalima.

6. Gali nukentėti vitaminų ir kitų medžiagų apykaita

Ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas gali trukdyti organizmui normaliai pasisavinti ir panaudoti kai kurias maistines medžiagas.

Ypač dažnai kalbama apie B grupės vitaminus.

Rizika didėja, jeigu alkoholis ima pakeisti normalų maistą arba žmogaus mityba tampa nevisavertė.

Tai gali prisidėti prie nuovargio ir kitų sveikatos sutrikimų.

7. Poveikis neapsiriboja vien kepenimis

Dažnai manoma, kad pagrindinė alkoholio žala – kepenims.

Tačiau jo poveikis gerokai platesnis.

PSO nurodo, kad alkoholio vartojimas priežastiniais ryšiais susijęs su daugiau kaip 200 ligų, traumų ir kitų sveikatos būklių.

Rizika priklauso nuo išgeriamo kiekio, vartojimo dažnio, žmogaus sveikatos, amžiaus ir kitų individualių aplinkybių.

8. Viena rizika dažnai lieka pamiršta

Tai – vėžys.

Alkoholis yra pripažintas kancerogenu.

PSO nurodo, kad jis didina mažiausiai septynių vėžio rūšių riziką, tarp jų burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, kepenų ir storosios bei tiesiosios žarnos vėžio.

Svarbu ir tai, kokį alkoholį žmogus renkasi.

Vėžio rizikos požiūriu alus nėra „saugesnis“ vien todėl, kad jame mažesnė alkoholio koncentracija nei stipriuosiuose gėrimuose.

Svarbus bendras suvartojamo etanolio kiekis.

9. „Tik vienas kasdien“ nėra tas pats, kas „be rizikos“

Būtent čia slypi viena dažniausių klaidų.

Žmogus gali negerti dideliais kiekiais vienu metu, tačiau alkoholį vartoti kiekvieną dieną ir manyti, kad toks įprotis organizmui nekenkia.

Šiuolaikinės sveikatos rekomendacijos yra atsargesnės.

PSO pabrėžia, kad visiškai nerizikingo alkoholio vartojimo nėra, o didėjant suvartojamam kiekiui paprastai didėja ir su alkoholiu susijusios žalos tikimybė.

Ypač aiškus ryšys nustatytas kalbant apie vėžį – rizika gali didėti net vartojant nedidelius alkoholio kiekius.

Todėl svarbiausia žinutė paprasta: alus nėra išimtis vien todėl, kad atrodo silpnesnis už kitus alkoholinius gėrimus.

Organizmui svarbiausia ne gėrimo pavadinimas, o jame esantis alkoholis ir bendras jo kiekis.