Aidas Užkuraitis
Kol visas pasaulis svarsto, kada ir kokiomis sąlygomis galėtų baigtis Rusijos karas prieš Ukrainą, vis garsiau keliamas kitas klausimas.
Kas tada nutiks pačiai Rusijai?
Analitikų vertinimu, būtent karo pabaiga Vladimirui Putinui gali atnešti problemų, kurios dabar lieka paslėptos už milžiniškų karinių išlaidų ir mobilizuotos ekonomikos.
„Forbes“ analizėje piešiami du galimi Rusijos ateities scenarijai.
Ir nė vienas iš jų Kremliui neatrodo patogus.
Štai kur prasideda tikroji problema
Per karo metus Rusijos ekonomika buvo vis labiau pritaikyta didžiulėms valstybės išlaidoms.
Milžiniški pinigų srautai nukreipti į gynybos pramonę ir su ja susijusius sektorius.
Tai padėjo palaikyti ekonominį aktyvumą, tačiau kartu sukūrė kitą problemą – dalis sistemos tapo priklausoma nuo karo.
Todėl taikos susitarimas nebūtinai reikštų, kad Rusijos ekonomika staiga grįžtų į padėtį, buvusią iki 2022 metų.
Priešingai – tuomet galėtų išryškėti problemos, kurias karo išlaidos kurį laiką maskavo.
Pirmasis scenarijus – dar griežtesnė Rusija
Analizėje svarstoma, kad V. Putinas gali išlaikyti valdžią ir pasibaigus karui.
Tačiau tam gali prireikti dar griežtesnės politinės sistemos.
Karo metu Kremlius visuomenei gali aiškinti didžiules išlaidas, ekonominius sunkumus ir gyvenimo lygio problemas būtinybe kovoti su išoriniu priešu.
Pasibaigus karui toks argumentas taptų gerokai silpnesnis.
Tuomet žmonės galėtų pradėti kelti daug paprastesnius klausimus.
Ką Rusija iš tikrųjų gavo?
Kiek visa tai kainavo?
Ir kodėl po tiek metų gyvenimas netapo geresnis?
Tačiau antras scenarijus Putinui gali būti dar pavojingesnis
Jeigu valdžia nesugebėtų suvaldyti ekonominių ir socialinių karo pasekmių, analitikai neatmeta didesnio vidaus nestabilumo.
Tai nereiškia, kad Rusijos politinė sistema būtinai sugrius.
Tokios prognozės būtų pernelyg kategoriškos.
Tačiau ilgalaikis ekonominis spaudimas, silpnesnės valstybės pajamos ir didėjanti priklausomybė nuo kelių partnerių galėtų mažinti Kremliaus galimybes išlaikyti dabartinę sistemą nepakitusią.
Ir būtent čia atsiranda viena didžiausių V. Putino dilemų.
Net „pergalė“ gali pasirodyti visai kitokia
„Forbes“ analizėje atkreipiamas dėmesys į paradoksą.
Net jeigu Rusija po karo išlaikytų dalį dabar okupuojamų Ukrainos teritorijų, ekonominė jų vertė nebūtinai kompensuotų tai, ką Maskva prarado nuo 2022 metų.
Karas Rusijai kainavo milžiniškas sumas.
Prie jų reikia pridėti tarptautinę izoliaciją, prarastas rinkas, investicijų mažėjimą ir ilgalaikius pramonės sunkumus.
Todėl politinis rezultatas, kurį Kremlius bandytų pristatyti kaip pergalę, ekonominiu požiūriu gali atrodyti visai kitaip.
Viena detalė keičia viską – Europa
Iki karo Europa buvo milžiniška Rusijos energetikos rinka.
Tačiau per kelerius metus padėtis pasikeitė iš esmės.
Europos valstybės smarkiai sumažino priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių ir sukūrė alternatyvius tiekimo kanalus.
Tai reiškia, kad net panaikinus dalį sankcijų Maskva negalėtų tiesiog atsukti laikrodžio atgal.
Verslas ir vyriausybės jau patyrė, ką reiškia didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo.
Todėl pasitikėjimą susigrąžinti būtų gerokai sunkiau nei panaikinti vieną ar kitą teisinį apribojimą.
Naujausi skaičiai siunčia dar vieną signalą
Ekonominės problemos nėra vien teorinės ateities prognozės.
Naujausi duomenys rodo, kad pati Rusija jau mažina savo lūkesčius.
2026 metų naftos gavybos prognozė sumažinta iki maždaug 494 mln. tonų.
Jeigu prognozė pasitvirtins, tai būtų žemiausias Rusijos naftos gavybos lygis nuo 2009 metų.
Dar įdomiau tai, kad sumažintos ir vėlesnių metų prognozės.
Vadinasi, Maskva pati nesitiki labai greito sugrįžimo prie ankstesnių rodiklių.
Ir tada atsiranda Kinija
Praradusi didelę dalį Europos rinkos, Rusija vis labiau atsigręžė į Aziją.
Ypač – į Kiniją.
Iš pirmo žvilgsnio tai Maskvai suteikia alternatyvą.
Tačiau ilgainiui gali atsirasti kita problema.
Jeigu pardavėjas turi vis mažiau potencialių pirkėjų, stipresnė tampa būtent pirkėjo pozicija.
Kinija gali turėti daugiau galimybių derėtis dėl kainų ir kitų sąlygų.
Todėl analitikai kalba apie Rusijos ekonominės priklausomybės nuo Pekino didėjimą.
Net Putino aplinkoje jau skamba perspėjimai
Dar vienas įdomus signalas pasirodė rugsėjo pradžioje.
V. Putino specialusis pasiuntinys tvaraus vystymosi klausimais Borisas Titovas viešai perspėjo apie pernelyg didelį Rusijos ekonomikos orientavimą į karo poreikius.
Jo mintis paprasta – tokia ekonominė sistema negali be pasekmių veikti neribotą laiką.
Kai pernelyg daug valstybės išteklių nukreipiama vienai sričiai, pradeda kentėti civiliniai ekonomikos sektoriai.
Tai ypač svarbu todėl, kad tokie perspėjimai skamba jau ne vien iš Vakarų analitikų.
Apie problemą pradeda kalbėti ir pačios Rusijos sistemos žmonės.
Šis skaičius priverčia suklusti
Rusijos ekonomikos augimo tempas 2026 metais smarkiai sulėtėjo.
Kartu didėja spaudimas valstybės finansams, o dalis civilinių sektorių stagnuoja.
Todėl karo pabaiga Maskvai sukurtų keistą situaciją.
Iš vienos pusės, sumažėtų milžiniškų karinių išlaidų poreikis.
Iš kitos – būtent tos išlaidos dabar palaiko didelę dalį ekonominio aktyvumo.
Staigus jų sumažinimas galėtų tapti papildomu smūgiu.
Taika dar nereiškia grįžimo į 2021-uosius
Tai bene svarbiausia visos analizės mintis.
Net jeigu rytoj būtų pasirašytas taikos susitarimas, Rusija kitą rytą nepabustų tokia, kokia buvo prieš karą.
Pasikeitė Europos energetikos sistema.
Pasikeitė investuotojų požiūris.
Pasikeitė Rusijos prekybos partneriai.
Pasikeitė pati šalies ekonomikos struktūra.
O dalies šių pokyčių paprastu politiniu sprendimu atšaukti neįmanoma.
Putinui lieka labai nemalonus pasirinkimas
Todėl analitikai ir išskiria dvi kryptis.
Pirmoji – dar labiau autoritarinė Rusija, kurioje valdžia griežtina kontrolę ir taip bando suvaldyti ekonomines bei socialines karo pasekmes.
Antroji – ekonomiškai silpnesnė ir politiškai nestabilesnė valstybė, kurioje Kremliui vis sunkiau išlaikyti dabartinę sistemą.
Žinoma, tai nėra garantuota ateities prognozė.
Rusijos raida priklausys nuo karo pabaigos sąlygų, sankcijų, energijos kainų, santykių su Kinija, vidaus politikos ir daugybės kitų veiksnių.
Tačiau viena išvada jau dabar atrodo gerokai tvirčiau.
Net karo pabaiga savaime neišspręstų problemų, kurias Rusija sukaupė per daugiau nei ketverius karo metus.
Ir būtent todėl klausimas „kas bus po karo?“ Vladimirui Putinui ilgainiui gali tapti ne mažiau sudėtingas nei pats karas.
