Aidas Užkuraitis
Internete „Kinijos Nostradamu“ pramintas Jiang Xueqin paskelbė penkias niūrias prognozes 2027 metams. Tarp jų – plataus masto JAV invazija į Iraną, privalomas šaukimas į kariuomenę, neramumai Amerikos miestuose ir pasaulio ekonomikos griūtis.
Kinų ir kanadiečių kilmės pedagogas išpopuliarėjo po to, kai dalis jo 2024 metais išsakytų scenarijų vėliau buvo susieta su realiais įvykiais. Jam priskiriama prognozė, kad Donaldas Trumpas vėl taps JAV prezidentu, o Jungtinės Valstijos įsitrauks į konfliktą su Iranu.
Vis dėlto J. Xueqin nėra aiškiaregys, o jo teiginiai neturėtų būti vertinami kaip patikimos ateities prognozės. Tai veikiau geopolitinėmis ir ekonominėmis tendencijomis paremti galimi scenarijai, kuriems išsipildyti gali sutrukdyti daugybė aplinkybių.
Kas yra „Kinijos Nostradamas“?
Jiang Xueqin gimė Kinijos Guangdongo provincijoje, o vėliau emigravo į Kanadą. Jis užaugo Toronte, studijavo Jeilio universitete ir dirbo pedagogu, rašytoju, žurnalistu bei politikos komentatoriumi. Internete jis taip pat žinomas Profesoriaus Jiang vardu.
Vakarų auditorijos dėmesį jis patraukė 2024 metais, kai internete išplito vienos jo paskaitos vaizdo įrašas. Jame J. Xueqin aptarė kelis galimus geopolitinius scenarijus, įskaitant D. Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus ir JAV kariuomenės įsitraukimą į konfliktą su Iranu.
Po šių pasisakymų komentatoriui prilipo „Kinijos Nostradamo“ vardas. Tai nuoroda į XVI amžiaus prancūzų astrologą Nostradamą, kurio tekstams iki šiol mėginama priskirti įvairių istorinių įvykių pranašystes.
Tačiau J. Xueqin pasisakymai nėra paremti antgamtinėmis galiomis. Jis analizuoja politinius sprendimus, visuomenėje augančią įtampą, karinius konfliktus ir ekonomikos pažeidžiamumą. Dėl to jo prognozės labiau primena blogiausio scenarijaus analizę nei mistinį ateities numatymą.
Prognozuoja JAV invaziją į Iraną
Pirmoji J. Xueqin prognozė susijusi su JAV ir Irano konfliktu. Jo teigimu, 2027 metais Jungtinės Valstijos gali pradėti plataus masto invaziją ir pasiųsti sausumos pajėgas į Iraną.
Toks scenarijus reikštų daug didesnį karinį įsitraukimą nei ribotos operacijos, oro smūgiai ar parama sąjungininkams. Vis dėlto prognozės autorius nepateikia konkrečių įrodymų, kad sprendimas dėl invazijos jau būtų priimtas ar neišvengiamas.
Karas su Iranu būtų sudėtingas dėl šalies dydžio, gyventojų skaičiaus, geografinės padėties ir karinių pajėgumų. Todėl J. Xueqin aprašomas scenarijus būtų susijęs su didžiulėmis finansinėmis, politinėmis ir žmogiškosiomis sąnaudomis.
JAV gali būti grąžintas privalomas šaukimas
Antroji prognozė tiesiogiai siejama su numanomu karo išplėtimu. J. Xueqin mano, kad Jungtinėms Valstijoms prireikus daugiau karių, 2027 metais galėtų būti įvestas nacionalinis privalomasis šaukimas.
Jo scenarijuje 18-26 metų vyrai būtų automatiškai įtraukiami į galimų šauktinių sąrašą. Jis taip pat prognozuoja, kad Z kartos atstovai priešintųsi mobilizacijai, o tai sukeltų protestus ir didelį visuomenės nepasitenkinimą.
Šiuo metu JAV kariuomenė formuojama savanoriškumo principu. Todėl tikram šaukimo atkūrimui reikėtų politinių ir teisinių sprendimų. J. Xueqin teiginys yra prielaida, paremta numanomu didelio karo darbo jėgos poreikiu.
ICE ir Nacionalinė gvardija esą įgis daugiau galios
Trečioji prognozė susijusi su padėtimi JAV viduje. J. Xueqin mano, kad JAV imigracijos ir muitinės tarnybos ICE galios reikšmingai išaugs, kol visuomenės dėmesys bus nukreiptas į užsienyje vykstančius konfliktus.
Pasak jo, vidaus saugumo institucijų stiprinimas ilgainiui galėtų paskatinti Nacionalinės gvardijos dislokavimą visuose didžiuosiuose JAV miestuose. Tai būtų atsakas į protestus, riaušes, migracijos klausimus ar kitus vidaus neramumus.
Ši prognozė paremta prielaida, kad karinė įtampa užsienyje ir politinis susiskaldymas šalies viduje didės vienu metu. Tačiau Nacionalinės gvardijos panaudojimas priklausytų nuo konkrečių aplinkybių, federalinės valdžios ir atskirų valstijų sprendimų.
Ketvirtoji prognozė – pilietinis konfliktas
J. Xueqin tvirtina, kad karas su Iranu, privalomas šaukimas ir sustiprėjusios saugumo institucijos galėtų sukurti sąlygas naujam JAV pilietiniam konfliktui. Jis neprognozuoja tradicinio karo tarp dviejų aiškiai atskirtų teritorijų ar kariuomenių.
Vietoj to komentatorius numato visoje šalyje plintantį nepasitenkinimą, protestus, riaušes, sukilimus ir pavienius smurtinius susirėmimus. Jo apibūdinimu, tai būtų žemo intensyvumo konfliktas, vykstantis „visur ir niekur vienu metu“.
Toks scenarijus remiasi dabartiniu JAV visuomenės susiskaldymu ir mažėjančiu pasitikėjimu institucijomis. Vis dėlto politinė poliarizacija savaime nereiškia, kad šalis neišvengiamai artėja prie pilietinio karo.
Pasaulio ekonomikai piešia griūties scenarijų
Penktoji ir plačiausia prognozė apima visą pasaulį. J. Xueqin teigia, kad 2027 metais gali sugriūti pasaulio ekonomika. Jo manymu, tai lemtų pažeidžiamos tiekimo grandinės, sparčiai brangstantis maistas ir finansų rinkų nuosmukis.
Pagal šį scenarijų rinkų griūtis galėtų sunaikinti dalį paprastų gyventojų santaupų. Ekonominius sunkumus dar labiau paaštrintų kariniai konfliktai, energijos kainų šuoliai ir tarptautinės prekybos sutrikimai.
Ekonomistai ir tarptautinės institucijos iš tiesų nuolat vertina recesijos, finansų rinkų svyravimų bei geopolitinių sukrėtimų riziką. Tačiau perspėjimas apie rizikas nėra tas pats, kas tiksli ekonomikos griūties prognozė konkrečiais metais.
J. Xueqin pateikti penki scenarijai remiasi vienas kitu: karas sukeltų mobilizaciją, ši paskatintų protestus, vidaus neramumai stiprintų saugumo institucijas, o visa tai dar labiau slėgtų ekonomiką. Jei neįvyktų pirmoji grandinės dalis, mažiau tikėtinos taptų ir kai kurios vėlesnės prognozės.
