Aidas Užkuraitis
Japonijoje yra „grojančių“ kelių, kuriais važiuojant galima mėgautis įvairiomis melodijomis. Garsinis efektas pasiekiamas nedidelių įdubų dėka, kurios dėl tam tikro išdėstymo leidžia išgauti skirtingas natas.
Be kita ko jie įrenginėjami ir eismo saugumo sumetimais: norint pasimėgauti kelio „atliekama“ muzika, būtina važiuoti ne didesniu nei 45 km/h greičiu.
Įsivaizduokite: važiuojate automobiliu ramia Japonijos provincija, prieš akis driekiasi paprastas asfaltuotas kelias, tačiau staiga automobilio salone pasigirsta melodija.
Radijas išjungtas.
Telefonas negroja.
O muzika vis tiek girdisi.
Jos šaltinis – pats kelias.
Japonijoje galima rasti ne vieną vadinamąjį „Melody Road“ – muzikinį kelią, kurio dangoje specialiai išfrezuoti tūkstančiai griovelių. Automobilio padangoms per juos važiuojant, vibracijos susilieja į skirtingo aukščio garsus, o šie – į atpažįstamą melodiją.
Dar įdomiau tai, kad muzika skamba teisingai tik tuomet, kai vairuotojas važiuoja maždaug tokiu greičiu, kokiam kelias buvo suprojektuotas.
Todėl keistas Japonijos išradimas vienu metu tapo turistų atrakcija ir neįprastu būdu kontroliuoti vairuotojų greitį.
Paslaptis slypi tiesiai po automobilio ratais
Iš pirmo žvilgsnio muzikinis kelias neatrodo labai neįprastai.
Tačiau pažvelgus atidžiau asfalte galima pastebėti daugybę lygiagrečių griovelių.
Būtent jie atlieka savotiškų „natų“ vaidmenį.
Automobilio padangai pravažiavus per griovelį sukuriama vibracija ir garsas. Jeigu grioveliai išdėstyti tankiau, padanga juos pasiekia dažniau ir girdimas aukštesnis tonas.
Jeigu tarpai tarp jų didesni – tonas žemėja.
Inžinieriams tiksliai apskaičiavus tūkstančių tokių griovelių išdėstymą, atskiri garsai susijungia į melodiją.
Automobilis šiuo atveju tampa savotišku muzikos grotuvu, o padangos – mechanizmu, „skaitančiu“ asfalte užrašytas natas.
Tačiau yra viena sąlyga – reikia važiuoti tinkamu greičiu
Čia ir prasideda įdomiausia šios technologijos dalis.
Muzikos tempas tiesiogiai priklauso nuo automobilio greičio.
Jeigu vairuotojas važiuoja per greitai, melodija taip pat pagreitėja ir skamba nenatūraliai.
Važiuojant per lėtai nutinka priešingai – melodija ištęsiama.
O pasirinkus kelio ženklu nurodytą greitį, garsai susijungia taip, kaip buvo numatę kelio kūrėjai.
Todėl vairuotojas turi labai paprastą paskatą laikytis nustatyto greičio: nori išgirsti dainą – važiuok taip, kaip nurodyta.
Viskas prasidėjo beveik atsitiktinai
Muzikinių kelių atsiradimo istorija skamba ne mažiau neįprastai nei pats išradimas.
Plačiai aprašomoje istorijoje minima, kad japonas Shizuo Shinoda kartą buldozeriu netyčia paliko griovelius kelio paviršiuje.
Vėliau važiuodamas per pažeistą ruožą jis pastebėjo keistą dalyką.
Automobilio padangos, važiuodamos per nevienodais tarpais išsidėsčiusius griovelius, skleidė skirtingus garsus.
Kilo mintis: jeigu griovelius būtų galima išdėstyti ne atsitiktinai, o labai tiksliai, galbūt kelias galėtų „groti“.
Idėja buvo išplėtota, o galiausiai Japonijoje atsirado specialiai tam įrengtų kelių ruožų.
Šiandien tokių kelių Japonijoje – dešimtys
Japonijos nacionalinės turizmo organizacijos skelbtoje informacijoje nurodoma, kad šalyje yra maždaug 30 muzikinių kelių.
Juos galima aptikti skirtinguose šalies regionuose – nuo Hokaido šiaurėje iki kitų Japonijos prefektūrų.
Muzikiniai keliai įrengti, pavyzdžiui, Gunmos, Vakajamos ir Šizuokos prefektūrose.
Ir kiekvienas jų gali turėti savo melodiją.
Tai reiškia, kad keliaujant automobiliu po Japoniją galima tiesiogine prasme „klausytis“ skirtingų šalies kelių.
Viena Japonijos prefektūra tapo tikra muzikinių kelių sostine
Ypač išsiskiria Gunmos prefektūra.
Vietos valdžios duomenimis, joje įrengta net 10 melodijas grojančių kelio ruožų.
Gunma skelbia turinti daugiausia tokių kelių Japonijoje.
Melodijos parenkamos neatsitiktinai.
Dažnai jos susijusios su vietove, pro kurią važiuojama.
Pavyzdžiui, netoli Harunos ežero galima išgirsti melodiją, susijusią su ramiu ežero kraštovaizdžiu, o kitose vietovėse pasirinktos vietos kultūrą ar turistinius objektus primenančios melodijos.
Taigi muzikinis kelias tampa ne tik inžineriniu eksperimentu.
Jis kartu reklamuoja regioną.
Kartais vienai melodijai reikia tūkstančių griovelių
Kad paprastas asfaltas pradėtų „dainuoti“, neužtenka išpjauti keliolikos linijų.
Kai kuriuose ruožuose jų yra tūkstančiai.
Vienas žinomų Gunmos muzikinių kelių turi daugiau kaip 2,5 tūkst. griovelių, išdėstytų maždaug 175 metrų kelio ruože.
Kiekvieno griovelio vieta turi reikšmę.
Net nedidelis atstumo pakeitimas keičia garso dažnį.
Todėl iš esmės kelio paviršiuje sukuriamas milžiniškas mechaninis muzikos įrašas.
Tik vietoje patefono adatos jį „perskaito“ automobilio padangos.
Kodėl Japonija apskritai pradėjo tai daryti?
Vien turistų pritraukimas nėra vienintelis tikslas.
Gunmos prefektūros valdžia nurodo dar dvi priežastis – greičio kontrolę ir vairuotojų budrumą.
Norėdamas išgirsti melodiją taip, kaip ji buvo sukurta, vairuotojas turi palaikyti tinkamą greitį.
Tai gali paskatinti važiuoti tolygiau ir neviršyti nustatyto greičio.
Be to, netikėtai po ratais pasigirstanti melodija gali atkreipti vairuotojo dėmesį ir padėti išlaikyti budrumą.
Taigi tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip turistinis triukas, turi ir praktinę paskirtį.
Muzika sklinda ne iš garsiakalbių
Pirmą kartą apie tokius kelius išgirdusiam žmogui gali pasirodyti, kad kažkur šalia kelio paslėpti garsiakalbiai.
Tačiau jokios elektroninės garso sistemos tam nereikia.
Melodiją sukuria mechaninis automobilio padangų ir kelio paviršiaus kontaktas.
Todėl muziką „įjungia“ pats automobilis.
Atvažiuoja automobilis – pasigirsta garsai.
Kelias ištuštėja – muzika nutyla.
Automobilis tampa savotiška rezonansine dėže
Įdomu ir tai, kodėl melodija automobilio viduje gali būti girdima gana aiškiai.
Padangoms važiuojant per griovelius sukuriamos vibracijos persiduoda automobiliui.
Jo konstrukcija ir salonas padeda šiuos garsus sustiprinti.
Dėl to vairuotojui ir keleiviams gali atrodyti, kad muzika sklinda beveik iš paties automobilio.
Tai visiškai analoginis efektas – jam nereikia nei interneto, nei „Bluetooth“, nei radijo.
Reikia tik tinkamai išfrezuoto asfalto ir važiuojančio automobilio.
Greičiau važiuoti neapsimoka
Čia slypi dar viena genialiai paprasta idėja.
Įprastas greičio ribojimo ženklas vairuotojui tiesiog nurodo, ko negalima daryti.
Muzikinis kelias pasiūlo savotišką atlygį.
Laikaisi tinkamo greičio – išgirsti melodiją taip, kaip ji turi skambėti.
Važiuoji per greitai – daina skamba neteisingai.
Taip vairuotojo elgesį bandoma keisti ne vien draudimu, bet ir smalsumu.
Japonijoje net kelias gali tapti turistiniu objektu
Muzikiniai keliai puikiai parodo vieną įdomią idėją – net visiškai kasdienišką infrastruktūrą galima paversti patirtimi.
Paprastas kelio ruožas tampa vieta, kurią turistai specialiai įtraukia į kelionės maršrutą.
Žmonės atvyksta ne dėl muziejaus, pastato ar gamtos paminklo.
Jie atvažiuoja tam, kad… pravažiuotų keliu.
Ir paklausytų, kaip dainą sugroja jų pačių automobilio padangos.
Technologija stebėtinai paprasta
Galbūt labiausiai stebina tai, kad už viso šio efekto nėra sudėtingos elektronikos.
Nėra kelio dangoje paslėptų kolonėlių.
Nėra jutiklių, kurie automobiliui artėjant paleidžia muziką.
Nėra specialios programėlės.
Yra tik tiksliai apskaičiuoti grioveliai asfalte, fizikos dėsniai ir automobilio padangos.
Būtent dėl to Japonijos „Melody Roads“ ir atrodo tokie neįprasti.
Važiuodamas paprastu keliu vairuotojas staiga supranta, kad asfaltas po jo ratais nėra toks paprastas, kaip atrodė.
Jis iš esmės važiuoja per milžinišką muzikinę partitūrą.
Ir kol automobilis juda tinkamu greičiu, kelias iš tiesų pradeda groti.
