Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Aktualijos

Kainų šuolis gali būti tik pradžia: ekonomistai įspėja apie scenarijų, kuris Lietuvai būtų gerokai skaudesnis

Lietuvos gyventojai jau ruošiasi brangesniam šildymo sezonui, degalų ir dalies prekių kainų augimui, tačiau ekonomistai perspėja – didesnės sąskaitos gali būti tik viena artėjančių ekonominių išbandymų dalis.

Kur kas rimtesnė problema gali prasidėti tuomet, jeigu aukštos energijos kainos pradės stabdyti Lietuvos gamyklas, investicijas ir eksportą.

Gamtinių dujų kaina Europoje jau pasiekė apie 80 eurų už megavatvalandę – maždaug du su puse karto daugiau nei prieš metus. Lietuvos pramonės atstovai įspėja, kad artėjant prie 90 eurų ribos daliai gamintojų situacija taptų itin sudėtinga.

Tuo pat metu ekonomistai kalba apie dar vieną pavojų: jeigu vienu metu išliks brangi energija, aukštesnės palūkanos, prekybos konfliktai ir spaudimas iš Kinijos, Lietuva gali susidurti ne tik su didesne infliacija.

Blogesniu atveju smūgis tektų visai ekonomikai.

Dujų kaina priartėjo prie pavojingos ribos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad gamtinių dujų kainos jau tampa rimtu išbandymu gamybos įmonėms.

Europoje dujų kaina pasiekė maždaug 80 eurų už megavatvalandę. Palyginti su praėjusiais metais, tai yra apie 150 proc. daugiau.

Pramonininkų vertinimu, situacija ypač komplikuotųsi kainai priartėjus prie 90 eurų.

Kai kurioms įmonėms problemos prasideda dar anksčiau.

V. Janulevičiaus teigimu, yra Lietuvos gamintojų, kurie jau ties maždaug 70 eurų už megavatvalandę dujų kaina pradeda mažinti gamybos pajėgumus.

Panašiai elgiasi ir dalis kitų Europos įmonių.

Tai svarbus signalas, nes energijos brangimas veikia ne vien įmonių pelną. Jei gamyba tampa per brangi, stabdomos investicijos, mažinamos gamybos apimtys, o galutinė produkto kaina gali kilti.

Vienos Lietuvos gamyklos pavyzdys parodo, kas vyksta

Šiauliuose veikianti vėdinimo įrangos gamintoja „Salda“ apie 90 proc. savo produkcijos eksportuoja į užsienį – tarp pagrindinių rinkų yra Vokietija, Prancūzija ir Belgija.

Įmonės vadovas Ignas Sokolnikas sako, kad verslas šiemet vienu metu susiduria su keliomis problemomis: didėja atlyginimai, brangsta žaliavos ir energija.

Ypač juntamas dujų kainų augimas.

Dujos gamykloje naudojamos gamybos procesuose, įskaitant įrangos dažymą, o jų kaina, pasak įmonės vadovo, išaugo dešimtimis procentų.

Kol kas įmonė sugeba augti ir plėstis, tačiau toks pavyzdys parodo, kodėl pramonininkai taip atidžiai stebi energijos rinkas.

Eksportuojanti Lietuvos bendrovė konkuruoja ne tik su kita įmone Lietuvoje. Ji turi varžytis su gamintojais visame pasaulyje.

Jeigu Europoje pagaminti tą patį produktą tampa gerokai brangiau, konkurencinis pranašumas pradeda nykti.

Lietuva ką tik buvo viena lyderių Europoje

Situacija paradoksali, nes dabartiniai ekonominiai rodikliai dar neatrodo kaip krizės pradžia.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį, kad antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos apdirbamosios gamybos augimas buvo sparčiausias visoje Europos Sąjungoje.

Tai būtų puiki žinia, jeigu ne tai, kas matoma žvelgiant į priekį.

Optimistinių argumentų, ekonomisto teigimu, tampa sunkiau rasti.

Viena problema – energija, kuri jau pabrangusi ir artėjant žiemai gali brangti toliau.

Kita – padidėjusios palūkanų normos.

Tačiau N. Mačiulis išskiria ir dar vieną vis stiprėjantį veiksnį – Kinijos konkurenciją Europos Sąjungos rinkoje.

Europos gamintojams vienu metu tenka kovoti su dideliais vietiniais kaštais ir pigesne konkurentų produkcija.

Galų gale už viską moka pirkėjas

Įmonės gali kurį laiką absorbuoti dalį padidėjusių sąnaudų mažesnio pelno sąskaita, tačiau toks modelis negali tęstis neribotai.

Anksčiau ar vėliau dalis išaugusių išlaidų perkeliama galutiniam vartotojui.

Tai reiškia aukštesnes prekių ir paslaugų kainas.

Ekonomistų vertinimu, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet gali siekti maždaug 5–6 procentus.

Pramonės sektoriuje kainų spaudimas jau labai aiškiai matomas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugpjūtį gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos buvo 13,6 proc. didesnės nei prieš metus.

Lietuvos rinkoje parduodamos pramonės produkcijos kainų metinis augimas siekė net 14,5 proc.

Tai dar nereiškia, kad tiek pat automatiškai pabrangs prekės parduotuvių lentynose. Tačiau gamintojų kainos yra vienas signalų, rodančių, kokį spaudimą patiria verslas.

Iki šiol padėjo viena svarbi aplinkybė

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad bendrą infliaciją Lietuvoje iki šiol šiek tiek pristabdė maisto produktai.

TV3 kalbintas ekonomistas nurodė, kad maisto prekės tuo metu buvo maždaug 2 proc. pigesnės nei prieš metus.

Tačiau ir čia situacija gali keistis.

Žaliavų rinkose pradėjo brangti grūdai, o jų kainų augimas per pastaruosius du mėnesius buvo gana ryškus.

Jeigu žaliavų kainų augimas išsilaikys, dalis jo vėliau gali persikelti į galutines maisto produktų kainas.

Taigi spaudimas šeimos biudžetui gali ateiti iš kelių krypčių vienu metu – energijos, transporto, pramoninių prekių ir maisto.

Tačiau ekonomistus labiausiai neramina ne kainos

Didžiausias pavojus atsirastų tuomet, jeigu visi neigiami veiksniai pradėtų veikti vienu metu.

N. Mačiulis įvardija kelis iš jų: aukštas ir galbūt dar didėsiančias energijos kainas, sutrikusias energijos tiekimo grandines, JAV užsienio prekybos politiką bei stiprėjantį Europos Sąjungos ir Kinijos prekybos konfliktą.

Tokio derinio pasekmė galėtų būti ne tik infliacija.

Ekonomistas neatmeta ir ekonomikos nuosmukio scenarijaus.

Tai svarbus skirtumas.

Infliacijos metu ekonomika gali toliau augti, nors žmonėms prekės ir paslaugos brangsta.

Ekonomikos nuosmukis reikštų gerokai platesnę problemą – silpnesnę gamybą, mažesnes investicijas ir blogėjančius verslo lūkesčius.

Vis dėlto šiuo metu tai yra rizikos scenarijus, o ne prognozė, kad nuosmukis neišvengiamai prasidės.

Viena didžiausių nežinomųjų – geopolitika

Daug kas dabar priklauso nuo veiksnių, kurių Lietuva pati negali kontroliuoti.

Vienas jų – situacija Artimuosiuose Rytuose ir laivyba Hormūzo sąsiauriu.

Šis maršrutas yra ypač svarbus pasaulinei energetikos rinkai. Todėl sutrikusi laivyba ir geopolitinė įtampa daro spaudimą naftos bei kitų energijos išteklių kainoms.

Jeigu situacija stabilizuotųsi ir laivyba grįžtų į ankstesnį režimą, ekonomistų vertinimu, spaudimas energijos kainoms galėtų sumažėti.

Priešingu atveju brangi nafta gali toliau veikti ir dujų, transporto bei įvairių žaliavų kainas.

Verslas prašo vieno – daugiau nuspėjamumo

Lietuvos verslo atstovai valdžiai siunčia gana paprastą žinutę.

„Saldos“ vadovas I. Sokolnikas sako, kad verslui pirmiausia reikia aiškios mokestinės sistemos, mažesnės administracinės naštos ir aiškios imigracijos politikos.

Kai energija ir žaliavos brangsta dėl tarptautinių aplinkybių, papildomas vietinis neapibrėžtumas įmonėms tampa dar viena problema.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu kalba apie galimą elektros energijos kainos kredito mechanizmą didesnėms pramonės įmonėms.

Pagal tokią idėją tarptautinėje rinkoje konkuruojančios bendrovės galėtų laikinai pasinaudoti beveik trečdaliu mažesne elektros energijos kaina, o suteiktą kainos kreditą grąžintų vėliau.

Tačiau tai kol kas nėra universali priemonė visiems gyventojams ar verslams.

Valstybė perspėja – pinigų viskam neužteks

Valdžios atstovai taip pat pripažįsta, kad kritiniu atveju pagalbos priemonių gali prireikti.

Tačiau valstybės galimybės nėra neribotos.

Bet kokia kompensacija už elektrą, šildymą ar parama verslui galiausiai finansuojama iš valstybės biudžeto – taigi mokesčių mokėtojų pinigų.

Todėl sprendžiant, ką gelbėti ir kokio dydžio pagalbą skirti, valdžiai tektų ieškoti balanso tarp gyventojų, verslo ir viešųjų finansų.

Prezidentas neatmeta, kad situacijai tapus kritinei valstybė turėtų įsikišti, tačiau kartu pabrėžia, kad tokie sprendimai kainuoja.

Artimiausi mėnesiai parodys, kuris scenarijus išsipildys

Kol kas Lietuvos ekonomika nėra nuosmukyje.

Priešingai – šiemet šalies ekonomikos augimas išlieka gana stiprus. Rugsėjo pradžioje „OP Corporate Bank“ net padidino 2026 metų Lietuvos BVP augimo prognozę nuo 2,6 iki 3,2 proc.

Tačiau bankas kartu sumažino kitų metų augimo prognozę iki 2 proc. ir šiemet tikisi apie 5 proc. infliacijos.

Tai gerai parodo dabartinį ekonomikos paradoksą.

Lietuva dar auga, tačiau rizikų aplink ją daugėja.

Jeigu energija atpigtų ir geopolitinė įtampa sumažėtų, niūriausi scenarijai gali taip ir neišsipildyti.

Tačiau jeigu dujos ir nafta toliau brangs, prekybos konfliktai gilės, o Europos pramonė pradės mažinti gamybą, problema nebebus vien didesnė sąskaita parduotuvėje ar degalinėje.

Tuomet kalba jau suktųsi apie visos ekonomikos augimą.

Būtent todėl ekonomistų perspėjimas šįkart skamba rimčiau: kainų šuolis gali būti tik pirmasis signalas, o daug svarbiau bus tai, kas per artimiausius mėnesius nutiks Lietuvos gamykloms, investicijoms ir eksportui.


Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.