Tomas L.
Nuo šalčio gelia kojų ir rankų pirštus, nors mūvite pirštines ir vilnones kojines, šalta net apsirengus storiausią pūkinę striukę? Greičiausiai jūs netinkamai apsirengėte. Išgyvenimo mokyklos įkūrėjas ir išgyvenimo treneris Augustas Žukauskas LRT.lt papasakojo, kaip reikėtų rengtis ir autis, kad net esant temperatūrai 20 laipsnių žemiau nulio jums niekada nebūtų šalta.
Skamba paradoksaliai, bet viena dažniausių klaidų, kurias žiemą daro žmonės, anot A. Žukausko, yra tai, kad jie per šiltai apsirengia.
„Jeigu esant minusinei temperatūrai planuojame užsiimti fizine veikla, pavyzdžiui, intensyviai vaikščioti, tai turime apsirengti taip, kad vos išėję į lauką jaustume vėsą. Priešingu atveju judėdami mes suprakaituosime. Drėgmė ant kūno yra puikus šalčio laidininkas. Tada rizikuojame peršalti“, – pasakoja specialistas.
Svarbu, kad koja batuose nebūtų suspausta
Pasak išgyvenimo mokyklos atstovo, dažnai žmonės šąla, nes netinkamai pasirūpina galvos apdangalais, o ypač kūno galūnėmis.
„Batus reikia autis kuo storesniu padu. Kartais matau vyrų su šiltais paltais, šalikais ir kepurėmis ir vos ne su vasariniais batais plonu padu, kurie skirti eiti į Operos ir baleto teatrą. Tada nereikia stebėtis, kad šalta.
Taip pat labai svarbu, kad koja batuose nebūtų suspausta. Net jei apsiausite šiltus batus, šiltas kojines, bet pėda ir pirštai bus suspausti, jausite šaltį. Pavyzdžiui, žygio batus visada reikia pirkti vienu dydžiu didesnius nei įprastą avalynę“, – paaiškina A. Žukauskas.
Drabužių sluoksniavimas
Pašnekovas primena, kad žiemą labai svarbu sluoksniuoti drabužius, kad susidarytų oro tarpai.
„Geriau rengtis keliais plonesniais drabužiais vieną ant kito nei vienu storu megztiniu. Svarbu, kad apsirengę sluoksniais visada galime vieną nusivilkti, jeigu judame ir pasidaro per šilta“, – pataria specialistas.
A. Žukauskas rekomenduoja pirmam drabužių sluoksniui rinktis tampres ir marškinėlius ilgomis rankovėmis. Geriausia iš merinosų vilnos. Ji, skirtingai, nei tradicinė vilna arba medvilnė, kaupia mažiau drėgmės. Žinoma, galima rinktis ir drėgmės nekaupiančius drabužius iš sintetikos. Dar svarbu, kad vadinamieji termodrabužiai būtų aptempti, tarsi antra oda.
„Egzistuoja dar ir tokie apatiniai iš tinklelio. Ant jų apsirengus merinosų vilnos megztuką būna labai šilta, nes susidaro puikus oro tarpas. Ant termodrabužių rekomenduoju apsivilkti flisinį džemperį, jeigu einame pasivaikščioti į gamtą. Visada rekomenduoju dar ir liemenę, kurią sušilus galima lengvai nusirengti, o ant viršaus – striukę. Geriausia su gobtuvu. Žodžiu, kuo šalčiau, tuo daugiau drabužių sluoksnių galima suformuoti“, – sako pašnekovas.
A. Žukauskas nerekomenduoja aptemptų drabužių, pavyzdžiui, džinsų, nes nesusidaro oro tarpas ir žmogus šąla.
Dvigubos pirštinės ir kremas veidui
Kad nenušaltume rankų, specialistas rekomenduoja apsimauti dvigubas arba dvejas pirštines: vienas – nestoras pirštuotas, kitas – kumštines.
„Nušalti pirštus labai nesudėtinga, todėl reikia jais pasirūpinti, kaip ir veidu. Nereikėtų veido dengti šaliku, kaip daugelis daro, nes nuo kvėpavimo susidaro kondensatas. Paskui žmonės vaikšto su raudonu veidu aplink smakrą ir lūpas.
Jeigu yra didelis šaltis ir žvarbus vėjas, veidą rekomenduočiau pasitepti riebiu kremu. Tik jokiu būdu ne drėkinamuoju. Nušalti veidą irgi labai greita“, – sako A. Žukauskas.
Svarbiausia esant šalčiui užsimauti kepurę, kad ji dengtų ausis, nes per galvą žmogus išspinduliuoja daug šilumos. Geriausia rinktis dvisluoksnę vilnonę kepurę.
