Mirtingas tik žmogaus kūnas, o ne jo siela. Siela nemiršta, bet toliau vystosi į aukštesnę būseną. Šį kelią galima apibūdinti taip: iš pradžių žmogus miršta kaip beraštis neišmanėlis, po to – įgijęs aukštąjį išsilavinimą, paskui – kaip mokslininkas ir taip toliau – taip kažkada aiškiaregė Vanga atsakė į klausimą, ar žmogaus siela. yra nemirtingas.
Daugelis žinomų mokslininkų, kurie lankėsi Vangoje ir kalbėjo apie aiškiaregės sugebėjimus kaip reiškinį, dažnai jos klausdavo, ar siela egzistuoja, iš kur ji kyla, ar ji nemirtinga. Kaip į tokius klausimus atsakė aiškiaregė, kuriai buvo suteikta galimybė pažvelgti į kitą pasaulį?
Sielos, pasmerktos amžinam klaidžiojimui užmarštyje
Kai tik Vangos svečiai imdavo kalbėti apie mirtį, aiškiaregė nuolat kartodavo, kad mirties bijoti nereikia. Nes miršta tik fizinis kūnas, o be jo žmogus turi ir sielą, kuri lieka gyventi amžinai, tęsdama savo vystymosi kelią.
Pokalbiuose apie amžinybę Vanga daug kartų kartojo, kad yra sielos reinkarnacija. Sielos reinkarnacija, anot aiškiaregės, būtina jos tobulėjimui. Tačiau ne kiekvieno žmogaus siela gali būti reinkarnuota.
Aiškiaregė apie sielų reinkarnaciją sakė:
– Mirusiųjų sielos vėl grįžta į žemiškąjį gyvenimą. Tačiau reinkarnacija galioja ne visoms sieloms. Tik patys maloniausi ir geriausi iš jų gali grįžti į žemišką gyvenimą.
Beje, kai kurie Vangos svečiai jos klausinėjo apie savo praeities ir būsimus persikūnijimus. Tačiau į tokius klausimus aiškiaregė neatsakė. Ji pasakė:
„Jie visi yra trisdešimties metų amžiaus.”
Kartais Vanga kalbėdavo apie tai, kaip atrodo žmogaus siela ir kaip sielos gyvena kitame pasaulyje. Aiškiaregė sakė, kad siela skaidri kaip vanduo. Tuo pačiu metu sielos švyti. Jų gyvenimas kitame pasaulyje daugeliu atžvilgių panašus į mūsų žemiškąjį gyvenimą.
Vanga taip pat kalbėjo apie tai, kaip ji viską sužino apie savo svečius. Kai pas aiškiaregę ateidavo lankytojai, mirusiųjų sielos užpildė visą kambarį. Jie Vangai papasakojo viską apie lankytoją, pradedant jo vardu ir baigiant detalėmis iš svečio gyvenimo. Taip aiškiaregis sužinojo apie žmogaus sveikatą, jo artimųjų sveikatą ir kai kuriuos pamestus daiktus. Vanga tiesiog perteikė viską, ką girdėjo.
Aiškiaregė pasakojo, kad žmonių sielos beveik niekada nepalieka jos ramybėje ir nori papasakoti apie kai kuriuos artėjančius įvykius.
Bene sunkiausia Vangai buvo pranešti savo lankytojams apie artėjančią jų ar artimųjų mirtį. Labai retai aiškiaregis tiesiai žmogui į veidą sakydavo, kad jo laukia mirtis. Paprastai tokią informaciją gaudavo žmonės, kuriems Vanga buvo nepalanki.
Tarp tokių žmonių, pavyzdžiui, buvo profesorius Shipkovensky, kuris kartą su kolegomis pasidalijo, kad po jos mirties nori ištirti Vangos smegenis. Žinoma, aiškiaregė apie tai sužinojo ir ši žinia ją papiktino. O kai profesorė atvyko į Vangą, ji pasakė: „Jūs norite gauti mano smegenis, bet jums nepavyks. Nes tavo mirties diena ateis anksčiau už manąją“. Taip ir atsitiko.
Tuo pat metu Vanga, matydama, kad žmogui ateityje gresia koks nors pavojus, ji bandė apie tai įspėti lankytojus, nors suprato, kad šie įspėjimai žmogui nepadės.
Aiškiaregė teigė, kad žmogus negali išvengti negandų, kurios jį ištiks ateityje. Ji mėgo kartoti, kad kiekvienas žmogus turi eiti savo išmatuotu keliu.
Vanga taip pat ragino savo svečius nebijoti mirties ar mirusių žmonių, jei jie pasirodo sapne ar duos kokių nors ženklų gyviesiems. Aiškiaregė tikėjo, kad mirusiųjų sielos padeda suprasti amžinąsias tiesas. Mirusiems svarbu, kad juos prisimintume savo širdyse.
Beje, ne tik aiškiaregiai kalbėjo ir sakys, kad mirusiųjų sielos ir toliau gyvena. Apie tai kalbėjo ir Vanga. Ji pranešė, kad mokslui ateis didžiųjų atradimų metas nematerialiosios sferoje, kai bus atrastas kūno ir sielos santykis.
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.