Lenkija siunčia vieną griežčiausių signalų iki šiol: į jos oro erdvę įskridusiems objektams gali būti nepalikta antro šanso

Įtampa prie NATO rytinės sienos vėl kyla. Po pastarųjų incidentų Lenkija siunčia aiškią žinią: šalies oro erdvės pažeidimai nebebus vertinami kaip įvykiai, kuriuos galima tiesiog stebėti iš šalies.

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinės vadovybės vadovybė nurodė būti pasirengus neutralizuoti objektus, neteisėtai patenkančius į šalies oro erdvę ir keliančius grėsmę.

Šis pareiškimas nuskambėjo ne tuščioje vietoje.

Vos prieš dieną Lenkijos Baltijos jūros pakrantėje buvo aptiktas objektas, panašus į Rusijos karinį droną. Tuo pat metu Rusijos smūgiai Vakarų Ukrainoje verčia Lenkiją vis dažniau kelti savo oro gynybos pajėgų parengtį.

Tai reiškia viena – NATO rytiniame flange kiekvienas neaiškus objektas danguje dabar vertinamas gerokai rimčiau nei anksčiau.

Lenkijos pozicija tapo gerokai griežtesnė

Lenkijos kariuomenė pastaruoju metu ne kartą buvo priversta reaguoti į įvykius netoli savo sienų.

Rusijai atakuojant Ukrainos teritoriją, esančią netoli Lenkijos, šalies oro gynybos sistemos keliamos į aukštesnę parengtį, o situaciją danguje stebi ir kariniai orlaiviai.

Naujausia Varšuvos žinia rodo, kad vien stebėjimo gali nebepakakti.

Jeigu objektas pažeistų Lenkijos oro erdvę ir būtų įvertintas kaip grėsmė, kariuomenė yra pasirengusi veikti.

Tačiau svarbu nepainioti dviejų dalykų.

Tai nereiškia, kad automatiškai bus naikinamas absoliučiai kiekvienas neatpažintas objektas. Karinius sprendimus lemia objekto identifikavimas, jo elgesys, keliama grėsmė ir konkrečios aplinkybės.

Vis dėlto pats politinis ir karinis signalas Maskvai yra labai aiškus.

Baltijos pakrantėje – dar vienas nerimą sukėlęs radinys

Situaciją dar labiau paaštrino rugsėjo 14-osios įvykis.

Lenkijos kariuomenė šalies šiaurėje, netoli Baltijos jūros paplūdimio, aptiko objektą, kuris, pirminiu vertinimu, panašus į Rusijos karinį droną.

Apie radinį pranešė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

Tiriama, kaip objektas ten atsirado ir kokia buvo jo paskirtis.

Kol tyrimas nebaigtas, daryti kategoriškų išvadų apie konkrečią jo misiją negalima.

Tačiau dabartiniame saugumo kontekste vien toks radinys yra pakankama priežastis kariuomenei elgtis itin atsargiai.

Dar didesnį nerimą sukėlė įvykiai prie Ukrainos ir Lenkijos sienos

Savaitgalį Rusijos dronas smogė keleiviniam traukiniui Ukrainoje netoli NATO narės Lenkijos sienos.

Įvykis sulaukė griežtos Europos politikų reakcijos.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas Rusijos veiksmus pavadino pavojingais ir kalbėjo apie sąmoningą eskalaciją, kuria siekiama įbauginti Europą.

Jo siunčiama žinia buvo aiški: Europa neturėtų leistis provokuojama, tačiau kartu privalo parodyti, kad geba apsiginti.

Tai tampa vis svarbesne NATO rytinio flango strategijos dalimi.

Ne tik perspėti.

Bet ir parodyti, kad oro erdvės apsauga turi realias pasekmes.

Lenkija jau žino, ką reiškia realus oro erdvės pažeidimas

Lenkijos reakciją galima suprasti pažvelgus į ankstesnius incidentus.

Rusijos karo Ukrainoje metu Lenkijos oro erdvės saugumas ne kartą buvo atsidūręs dėmesio centre.

Buvo atvejų, kai į NATO teritoriją patekę dronai sukėlė didelio masto karinę reakciją ir privertė Varšuvą konsultuotis su sąjungininkais.

Todėl Lenkijos valdžia nebenori rizikuoti laukdama, kol neaiškaus objekto tikslas taps akivaizdus.

Kiekvienas incidentas vertinamas atsižvelgiant į tai, kad už kelių dešimčių kilometrų nuo Lenkijos sienos vyksta tikras karas.

NATO rytiniame flange parengtis didėja

Lenkija šioje situacijoje nėra viena.

Baltijos šalys taip pat sustiprino oro erdvės stebėjimą.

NATO naikintuvai nuolat vykdo oro policijos ir gynybos užduotis regione, o po incidentų sąjungininkų reakcijos procedūros tampa vis svarbesnės.

Tai itin aktualu ir Lietuvai.

Mūsų šalis ribojasi su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi, todėl bet kokie oro erdvės incidentai Lenkijoje tiesiogiai domina ir Lietuvos saugumo institucijas.

Vos prieš kelias dienas tai buvo galima pamatyti ir Lietuvoje.

Vilniuje pakako vieno įtarimo

Rugsėjo 13-ąją dėl galimo drono Lietuvos oro erdvėje buvo trumpam uždarytas Vilniaus oro uostas.

Reakcija buvo greita.

Iš Šiaulių buvo pakeltas NATO naikintuvas, kad patikrintų įtartinus radarų signalus.

Vėliau paaiškėjo, kad pavojaus nebuvo – radarų užfiksuoti objektai buvo paukščių būrys.

Oro uostas vėl pradėjo veikti po mažiau nei 40 minučių.

Tačiau šis atvejis puikiai parodė pasikeitusią realybę.

Prieš keletą metų panašus radaro signalas galėjo sulaukti kur kas mažiau visuomenės dėmesio.

Dabar užtenka menkiausios abejonės, kad į veiksmą būtų įtrauktos civilinės ir karinės institucijos.

Kodėl Lenkijos sprendimas svarbus Lietuvai?

Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos karinių sąjungininkių.

Abi valstybės yra NATO narės, o jų teritorijos sudaro itin svarbią Aljanso rytinio flango dalį.

Tarp Lietuvos ir Lenkijos yra ir strategiškai reikšmingas Suvalkų koridorius – sausumos jungtis tarp Baltijos valstybių ir kitų NATO šalių.

Todėl Lenkijos oro gynybos stiprinimas nėra vien jos vidaus saugumo klausimas.

Tai dalis platesnės NATO gynybos sistemos.

Jeigu situacija regione taptų pavojingesnė, Lenkijos karinė infrastruktūra, oro gynyba ir sąjungininkų pajėgos būtų itin svarbios visam Baltijos regionui.

Europa siunčia Maskvai vis aiškesnę žinią

Pastarųjų dienų įvykiai rodo vieną esminį pokytį.

NATO šalys stengiasi sumažinti erdvę neaiškumui.

Kiekvienas oro erdvės pažeidimas gali būti vertinamas ne tik kaip navigacijos klaida ar pavienis incidentas, bet ir kaip potenciali grėsmė.

Tai nereiškia, kad Europa siekia tiesioginio konflikto su Rusija.

Priešingai – karinio atgrasymo esmė yra parodyti, kad NATO teritorijos pažeidimas turėtų pasekmių, ir taip sumažinti tikimybę, kad kas nors apskritai bandys tokią ribą peržengti.

Riba, kurios NATO nebenori leisti tikrinti

Lenkijos siunčiama žinia todėl svarbi ne vien dėl vieno drono ar vieno incidento.

Ji rodo platesnį pokytį Europoje.

Karas Ukrainoje privertė NATO rytinio flango valstybes suprasti, kad oro erdvės apsauga negali prasidėti tik tada, kai pavojus jau pasiekė žemę.

Lenkija dabar demonstruoja, kad yra pasirengusi reaguoti anksčiau.

O po įvykių prie jos sienos, įtartino karinio drono radinio Baltijos pakrantėje ir nuolatinių Rusijos atakų Vakarų Ukrainoje ši žinia skamba ypač rimtai.

Maskvai siunčiamas signalas tampa vis sunkiau ignoruojamas: NATO siena nėra vieta, kurioje galima be pasekmių tikrinti, kiek toli leidžiama nueiti.