Dažniausiai anoreksija serga merginos. Viskas prasideda nuo noro numesti svorio, kad atitiktų tam tikrus „grožio standartus“, ir gali baigtis tragiškai. Anoreksija yra būklė, kai apetitas visiškai išnyksta, nepaisant objektyvaus organizmo poreikio maistui. Ir tai yra ne tik kūno, bet ir psichikos liga. Mes jums papasakosime, kaip ją diagnozuoti sau ar savo artimiesiems ir kaip padėti tokiu atveju.
Kaip atskirti norą sveikai maitintis nuo valgymo sutrikimo pradžios?
Valgymo sutrikimas yra žmogaus psichikos sveikatos sutrikimo pasekmė, todėl diagnozę nustato ne gastroenterologas, o psichoterapeutas. Į tokį specialistą reikia kreiptis, jei žmogus sumažina maisto kiekį iki itin mažų dozių – taip yra sergant anoreksija, o sergant bulimija, priešingai, maisto porcijos didėja, bet lydi vėmimas. Abiem atvejais labai pasikeičia žmogaus charakteris, atsiranda pasibjaurėjimas savo kūnu, depresija, dažnai agresija, ypač tų, kurie bando paveikti žmogaus valgymo elgesį, atžvilgiu. Dažniausiai „priešais“ tampa artimi ir brangūs žmonės.
Kaip atpažinti anoreksiją sau ar mylimam žmogui? Apskaičiuokite kūno masės indeksą.
90 % pacientų, sergančių anoreksija ir bulimija, yra 12–24 metų mergaitės ir jaunos moterys. Daugeliu atvejų žmogus, turintis tokių problemų, skundžiasi pykinimu, skausmu ar diskomfortu pilve valgant, ir tai nukreipia jį klaidingu keliu – ieškoti priežasties virškinamojo trakto problemose. Ypač pavojingas valgymo sutrikimo požymis yra kūno svorio sumažėjimas žemiau normalių verčių, dėl kurio išsenka organai ir organizmo sistemos, atsiranda sunkių ligų. Kūno masės indeksas yra žmogaus ūgio ir svorio santykis. Jį labai lengva nustatyti: kūno svoris kilogramais dalijamas iš ūgio kvadratu metrais. Norma yra 18,5–25 kg/m². Šių verčių sumažėjimas yra priežastis suskambėti aliarmui.
Ką daryti, jei įtariate, kad artimas žmogus turi valgymo sutrikimą
Valgymo sutrikimams būdingas savo būklės kritikos sumažėjimas arba nebuvimas. Anoreksija ar bulimija sergantys pacientai visiškai neigia savo ligą, o bendraudami su artimaisiais tampa itin uždari ir užsisklendę. Pagrindinė artimųjų užduotis – įtikinti žmogų kuo greičiau kreiptis į specialistą. Daugeliu atvejų pačiam susitvarkyti neįmanoma. Kuo vėliau apsilankoma pas gydytoją, tuo didesnė tikimybė, kad pacientui išsivystys sunkios gretutinės ligos. Pažengusiems atvejams reikės ilgalaikio ir kompleksinio gydymo, privalomai prižiūrint tiek dietologui, tiek psichoterapeutui. Nors šiuolaikinė dieta gali sumažinti tokių komplikacijų skaičių, o specializuotų maisto produktų atsiradimas žmonėms su nepakankamu svoriu suteikia galimybę visiškai išgyti.
Tačiau kad ir kokie stiprūs būtų vaistai, pacientui, kuriam diagnozuota tokia diagnozė, reikia šeimos pagalbos. Artimieji turėtų būti kantrūs ir stengtis visokeriopai palaikyti žmogų, turintį valgymo sutrikimų, konsultuotis su gydančiais gydytojais dėl mitybos, fizinio ir psichologinio streso.