Smegenys pradeda keistis anksčiau, nei daugelis tikisi: mokslininkai įvardija įpročius, galinčius padėti jas ilgiau išlaikyti „jaunas“

Apie senėjimą dažniausiai pradedame galvoti pastebėję pirmuosius išorinius pokyčius. Tačiau smegenyse kai kurie su amžiumi susiję procesai prasideda gerokai anksčiau – dar tuomet, kai žmogus jaučiasi esantis pačiame jėgų žydėjime.

Maždaug nuo 30–40 metų įvairūs smegenų struktūros ir veiklos rodikliai palaipsniui ima keistis. Tai nereiškia, kad sulaukus 35-erių žmogaus atmintis staiga pradeda prastėti ar kad nuo šio amžiaus smegenys neišvengiamai sparčiai „sensta“.

Procesas daug sudėtingesnis.

Svarbiausia žinia – gyvenimo būdas gali turėti reikšmės tam, kaip smegenų sveikata keičiasi bėgant metams. Ir čia mokslininkai išskiria kelis dalykus, kuriuos žmonės neretai nuvertina.

35-eri – ne stebuklinga riba, tačiau būtent šiame gyvenimo etape prasideda tylūs pokyčiai

Žmogaus smegenys nėra organas, kuris iki tam tikro gimtadienio išlieka visiškai nepakitęs, o kitą dieną pradeda senti.

Skirtingos smegenų sistemos keičiasi skirtingu tempu.

Kai kurie gebėjimai, pavyzdžiui, greitas naujos informacijos apdorojimas, savo aukščiausią lygį gali pasiekti gana anksti. Tuo metu sukauptos žinios, žodynas ir gyvenimiška patirtis gali stiprėti dar daugelį metų.

Todėl pasakymas, kad „smegenys pradeda senti nuo 35-erių“, yra supaprastintas būdas apibūdinti palaipsniui prasidedančius biologinius pokyčius.

Ir jie nebūtinai reiškia ligą.

Vienas pirmųjų pokyčių gali būti toks subtilus, kad žmogus jo ilgai net nepastebi

Bėgant metams gali šiek tiek lėtėti informacijos apdorojimas.

Žmogui gali prireikti daugiau laiko prisiminti vardą, persijungti nuo vienos užduoties prie kitos ar greitai apdoroti daug naujos informacijos.

Tačiau tai nebūtinai reiškia atminties sutrikimą.

Smegenys geba prisitaikyti, o patirtis kai kuriose situacijose net kompensuoja mažėjantį informacijos apdorojimo greitį.

Būtent dėl to vyresnis žmogus tam tikrą problemą gali išspręsti ne taip greitai kaip jaunesnis, tačiau priimti geresnį sprendimą, nes turi daugiau patirties.

Tačiau yra vienas dalykas, kurio smegenys ypač nemėgsta – ilgalaikis nejudrumas

Kalbant apie smegenų sveikatą, fizinis aktyvumas minimas neatsitiktinai.

Judant intensyvėja kraujotaka, o reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių būkle. Tai svarbu ir smegenims.

Nebūtina tapti profesionaliu sportininku.

Reguliarus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, aktyvūs žaidimai ar kita amžių bei sveikatos būklę atitinkanti fizinė veikla jau yra reikšminga.

Svarbiausia ne vienkartinė labai sunki treniruotė, o judėjimas kaip įprasta gyvenimo dalis.

Kitas dalykas vyksta kiekvieną naktį – tačiau daugelis jį aukoja pirmiausia

Miegas smegenims nėra tiesiog laikas, kai žmogus „išsijungia“.

Miegant vyksta procesai, svarbūs atminčiai, mokymuisi, emocijų reguliavimui ir bendrai nervų sistemos veiklai.

Nuolat neišsimiegant gali būti sunkiau susikaupti, mokytis ir prisiminti informaciją.

Todėl bandymas palaikyti smegenų sveikatą sportuojant ir sveikai maitinantis, bet nuolat aukojant miegą, nėra gera strategija.

Ypač svarbus reguliarumas – organizmui naudinga, kai miego ir kėlimosi režimas nėra nuolat drastiškai keičiamas.

Vien kryžiažodžių gali neužtekti – smegenims reikia to, kas jas iš tikrųjų priverčia dirbti

Dažnai sakoma, kad smegenis reikia „treniruoti“.

Tačiau tai nereiškia, kad būtina kasdien spręsti vien tik galvosūkius.

Naujos kalbos mokymasis, muzikos instrumentas, skaitymas, matematika, kūryba, naujas hobis ar kitų įgūdžių lavinimas verčia smegenis mokytis ir prisitaikyti.

Ypač vertinga veikla, kuri nėra visiškai automatinė.

Jeigu žmogus dešimtmečius atlieka tą pačią užduotį, smegenims ji tampa gerai pažįstama. Nauja ir šiek tiek sudėtingesnė veikla reikalauja daugiau dėmesio.

Tai viena priežasčių, kodėl mokymasis svarbus ne tik vaikystėje ar mokykloje.

Dar vienas „vaistas“ smegenims nekainuoja nieko – tačiau šiuolaikiniame gyvenime jo kartais trūksta

Žmonės yra socialios būtybės.

Pokalbis su kitu žmogumi reikalauja vienu metu klausytis, suprasti informaciją, prisiminti kontekstą, interpretuoti emocijas ir suformuluoti atsakymą.

Todėl socialinis aktyvumas taip pat siejamas su geresne pažintine sveikata.

Tai nereiškia, kad žmogus privalo turėti didžiulį draugų ratą.

Svarbiau kokybiškas ir reguliarus bendravimas bei jausmas, kad žmogus nėra visiškai izoliuotas.

O tada prieiname prie lėkštės – stebuklingo produkto mokslininkai nerado

Kartais žadama, kad vienas konkretus produktas ar papildas gali „atjauninti smegenis“.

Tokius pažadus reikėtų vertinti atsargiai.

Smegenų sveikatai daug svarbesnis bendras mitybos modelis.

Įvairi mityba, kurioje pakanka daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, ankštinių augalų, žuvies, riešutų ir kitų maistingų produktų, paprastai vertinama palankiau nei vieno tariamai stebuklingo produkto paieškos.

Smegenims taip pat svarbi viso organizmo sveikata.

Todėl kraujospūdis, gliukozės kiekis kraujyje, cholesterolio rodikliai ir širdies bei kraujagyslių būklė nėra vien „kūno“ klausimas – tai susiję ir su smegenų sveikata.

Yra dar vienas veiksnys, kurį žmonės dažnai pastebi tik tada, kai tampa sunku susikaupti

Nuolatinis stresas ir poilsio trūkumas gali smarkiai paveikti savijautą bei dėmesį.

Kai žmogus ilgą laiką gyvena įsitempęs ir neišsimiega, gali atrodyti, kad suprastėjo jo atmintis.

Kartais problema slypi ne pačioje atmintyje, o tame, kad dėl nuovargio informacija iš pradžių nebuvo tinkamai įsiminta.

Todėl poilsis nėra tinginystė.

Tai viena normalios smegenų veiklos sąlygų.

Mokslininkų žinutė gali nustebinti – smegenų „jaunystė“ nėra vien amžiaus klausimas

Du vienodo amžiaus žmonės gali labai skirtis savo fizine ir pažintine būkle.

Tam įtakos turi genetika, sveikatos būklė, aplinka, išsilavinimas ir gyvenimo būdas.

Todėl vien gimimo data nepasako, kaip gerai žmogaus smegenys veiks po kelių dešimtmečių.

Lygiai taip pat nėra vieno metodo, kuris garantuotų apsaugą nuo visų su amžiumi susijusių pokyčių.

Tačiau daugelis dalykų, kurie naudingi širdžiai ir visam organizmui, naudingi ir smegenims.

Tad ką iš tiesų verta prisiminti? Atsakymas daug paprastesnis, nei gali pasirodyti

Nereikia laukti 60-ojo ar 70-ojo gimtadienio, kad pradėtume rūpintis smegenų sveikata.

Reguliarus judėjimas, pakankamas miegas, subalansuota mityba, naujų dalykų mokymasis, bendravimas ir rūpinimasis širdies bei kraujagyslių sveikata – tai nėra greitas „smegenų atjauninimo receptas“.

Tai ilgalaikiai įpročiai.

Ir būtent čia slypi svarbiausia žinia: nors natūralaus senėjimo sustabdyti negalime, tai nereiškia, kad visiškai negalime paveikti sąlygų, kuriomis mūsų smegenys sensta.