Aidas Užkuraitis
Šiaurės Europoje vykstančios karinės pratybos sulaukė ypatingo dėmesio po to, kai jose pasirodė JAV pajėgos su modernia tolimojo nuotolio ginkluote.
Pratybos vyksta Norvegijos ir Arkties regione, kuris pastaraisiais metais tapo gerokai svarbesnis NATO saugumo planuose.
Tačiau svarbiausia šios istorijos dalis gali būti ne pati technika.
Tai – signalas, kad Šiaurės Europa NATO strategijoje tampa vis svarbesnė.
Žemėlapis po Suomijos ir Švedijos sprendimų pasikeitė neatpažįstamai
Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą pakeitė visą Šiaurės Europos saugumo architektūrą.
Suomija 2023 metais tapo NATO nare, o 2024-aisiais prie Aljanso prisijungė Švedija.
Dėl to Baltijos jūrą dabar beveik iš visų pusių supa NATO valstybės.
Rusijai regione liko Kaliningrado sritis ir prieiga prie Baltijos per Sankt Peterburgą bei Suomijos įlanką.
Dabar dėmesys persikėlė dar toliau į šiaurę
NATO šalims svarbi ne tik Baltijos jūra.
Vis daugiau dėmesio skiriama Arkties regionui, kuriame susikerta Norvegijos, Rusijos, JAV ir kitų valstybių strateginiai interesai.
Čia yra svarbios jūrų komunikacijos, energetikos infrastruktūra ir teritorijos, reikšmingos Šiaurės Atlanto saugumui.
Todėl sąjungininkų pratybos šiame regione nėra atsitiktinės.
Viena atoki sala staiga atsidūrė dėmesio centre
Vienu pratybų centrų tapo atoki Norvegijai priklausanti Jan Majeno sala tarp Grenlandijos ir žemyninės Norvegijos.
Nuolatinių civilių gyventojų joje beveik nėra, tačiau geografinė padėtis daro salą svarbią stebint Šiaurės Atlanto ir Arkties regioną.
Būtent tokiose atokiose teritorijose sąjungininkai tikrina, kaip greitai pajėgos galėtų veikti sudėtingomis klimato ir logistikos sąlygomis.
Amerikiečių pasirodymas pasiuntė dar stipresnę žinutę
Pratybose dalyvauja Norvegijos, JAV ir Jungtinės Karalystės pajėgos.
JAV į Norvegiją atgabeno ir tolimojo nuotolio raketų sistemų komponentų.
Jų pasirodymas pirmiausia demonstruoja vieną NATO gebėjimą – sąjungininkų pajėgas ir techniką prireikus galima perkelti tarp skirtingų Aljanso regionų.
Tai ypač svarbu Norvegijai ir Suomijai, turinčioms ilgą NATO išorinę sieną šiaurėje.
Ir čia Kaliningrado geografija tampa problema Maskvai
Kaliningrado sritis jau seniai laikoma viena strategiškai svarbiausių Rusijos teritorijų Baltijos regione.
Tačiau ji turi labai neįprastą geografinę padėtį.
Sritis yra atskirta nuo pagrindinės Rusijos teritorijos ir įsiterpusi tarp NATO narių Lietuvos bei Lenkijos.
Tarptautinės krizės grupės analitikai pažymi, kad tiek Rusija, tiek NATO valstybės pastaruoju metu stiprina gynybą šiame regione.
Todėl bet koks papildomas JAV ar kitų NATO šalių karinis aktyvumas Šiaurės Europoje Maskvoje stebimas itin atidžiai.
Sankt Peterburgas atsidūrė visiškai kitokioje strateginėje aplinkoje
Dar vienas didelis pokytis įvyko Suomijai prisijungus prie NATO.
Sankt Peterburgas yra rytiniame Suomijos įlankos gale.
Dabar abiejose įlankos pusėse yra NATO valstybės – Suomija ir Estija.
Tai nereiškia, kad NATO ruošiasi pulti Rusijos miestą.
Tačiau Rusijos strateginė padėtis Baltijos regione tapo visiškai kitokia nei prieš invaziją į Ukrainą.
Putino sprendimas davė priešingą rezultatą
Tai vienas didžiausių dabartinės situacijos paradoksų.
Kremlius NATO plėtrą daugelį metų vadino grėsme Rusijos saugumui.
Tačiau būtent Rusijos invazija į Ukrainą paskatino iki tol karinio neutralumo politiką vykdžiusias Suomiją ir Švediją kreiptis dėl narystės NATO.
Rezultatas – NATO siena su Rusija smarkiai pailgėjo, o Aljanso galimybės veikti Baltijos ir Šiaurės Europos regione išaugo.
Vis dėlto kalbos apie artėjantį NATO ir Rusijos karą būtų klaidinančios
Didelis karinis aktyvumas nebūtinai reiškia, kad konfliktas artėja.
Vos prieš kelias dienas Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė nemanantis, kad Rusija šiuo metu rizikuotų tiesiogiai pulti NATO valstybę.
Jo vertinimu, toks žingsnis Maskvai būtų itin rizikingas, nes reikštų konfliktą su visu Aljansu.
Todėl NATO pajėgų stiprinimas pirmiausia aiškinamas kaip atgrasymas, o ne pasirengimas pradėti karą.
Tačiau yra kita grėsmė, kuri jau egzistuoja
Daug daugiau nerimo Europoje dabar kelia vadinamosios hibridinės operacijos.
Pastaraisiais metais Baltijos regione fiksuoti povandeninės infrastruktūros incidentai, kibernetinės atakos, GPS trikdžiai ir kiti įvykiai.
Ne visais atvejais atsakomybę įmanoma patikimai priskirti konkrečiai valstybei.
Tačiau NATO šalys vis daugiau investuoja į kritinės infrastruktūros apsaugą ir Baltijos jūros stebėjimą.
Prie Kaliningrado jau matyti neįprastas NATO aktyvumas
Rugpjūtį netoli Kaliningrado buvo pastebėti keli NATO kariniai orlaiviai.
Tarp jų – naujas JAV elektroninės kovos orlaivis EA-37B.
Jo pasirodymas regione taip pat buvo vertinamas kaip NATO pasirengimo ir sąjungininkų tarpusavio sąveikos demonstracija.
Kartu su pratybomis Šiaurėje tai rodo platesnę tendenciją – JAV ir Europos sąjungininkai vis aktyviau treniruojasi Baltijos ir Arkties erdvėje.
Tačiau Maskva taip pat siunčia savo signalus
Karinis aktyvumas vyksta abiejose pusėse.
Rugsėjo pradžioje žiniasklaida pranešė apie Rusijos sunkiojo karinio transporto lėktuvo skrydį į Kaliningrado sritį.
Tas pats orlaivis anksčiau buvo naudojamas Rusijos kariniams kroviniams gabenti.
Kas tiksliai šį kartą buvo atgabenta į Kaliningradą, viešai patvirtinta nebuvo.
Todėl iš vieno skrydžio daryti išvadas apie konkretų krovinį būtų per anksti.
Baltijos jūra tampa viena svarbiausių Europos saugumo zonų
Dar prieš keletą metų Baltijos jūra buvo vertinama pirmiausia kaip prekybos ir energetikos arterija.
Dabar jos reikšmė daug platesnė.
Čia yra svarbūs uostai, energetikos jungtys, telekomunikacijų kabeliai ir NATO valstybių teritorijos.
Kaliningradas vienoje pusėje ir Sankt Peterburgas kitame Baltijos gale reiškia, kad regione labai arti viena kitos yra NATO ir Rusijos pajėgos.
Todėl svarbiausia užduotis – ne tik stiprinti gynybą, bet ir neleisti incidentui ar klaidingam apskaičiavimui peraugti į didesnę krizę.
Štai kokią žinutę iš tikrųjų siunčia amerikiečiai
Skambiausia šios istorijos dalis yra raketos.
Tačiau strategiškai daug svarbesnė kita detalė.
JAV demonstruoja, kad gali greitai paremti NATO sąjungininkus Šiaurės Europoje, o Norvegija, Suomija, Švedija ir Baltijos valstybės dabar yra gerokai glaudžiau sujungtos į vieną gynybos erdvę.
Tai nereiškia, kad NATO ruošiasi karui su Rusija.
Priešingai – tokio pajėgumo demonstravimo tikslas yra parodyti, kad galimo konflikto kaina būtų pernelyg didelė.
Ir būtent čia slypi svarbiausia šių pratybų žinutė Maskvai:
Šiaurės Europos strateginis žemėlapis po 2022 metų pasikeitė – ir grįžimo į ankstesnę padėtį nebėra.
