Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Žmonės

Jautrus Veronikos Povilionienės prisipažinimas: prabilo apie tai, kas neišvengiama…

Lapkričio 18-ąją legendinė Lietuvos liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė pasitiko garbingą 80 metų jubiliejų. Gyvenimas jai nepagailėjo skaudžių išbandymų, sunkių ligų ir netekčių, tačiau net po kojos dalies amputacijos dainininkė neprarado gyvenimo džiaugsmo. Prieš jubiliejų ji atvirai prabilo apie sveikatą, senatvę ir tai, ką labiausiai norėtų palikti Lietuvai.

Šie metai žinomai atlikėjai ypatingi ne tik dėl garbingo amžiaus. Ji taip pat mini šešiasdešimties metų sceninės veiklos sukaktį.

Per savo gyvenimą Veronika tapo viena ryškiausių lietuviškosios kultūros asmenybių, kurios balsą atpažįsta skirtingų kartų klausytojai.

Po sunkios operacijos neprarado optimizmo

Pastarieji metai V. Povilionienei buvo kupini rimtų sveikatos išbandymų. Šių metų vasarį dėl cukrinio diabeto komplikacijų dainininkei teko amputuoti dalį blauzdos.

Tokia operacija neišvengiamai pakeitė kasdienybę, tačiau atlikėja neketina pasiduoti sunkumams.

Šiuo metu ji gyvena namuose, naudojasi kojos protezu, vaikštyne ir neįgaliojo vežimėliu. Nepaisydama judėjimo sunkumų, moteris džiaugiasi galėdama savarankiškai judėti namuose.

Apie savo amžių ir sveikatos išbandymus Veronika kalba su jai būdingu humoru.

„Žinote, yra tokia nepagydoma liga – senatvė“, – šyptelėjo dainininkė.

Atlikėja pabrėžė, kad šiandien jaučiasi gerai ir džiaugiasi viskuo, ką gyvenime patyrė. Jai svarbu ne skųstis bėgančiais metais, o vertinti kiekvieną dieną ir galimybę būti su mylimais žmonėmis.

Dainavo net gulėdama ligoninėje

Net sunkiausiomis sveikatos išbandymų akimirkomis V. Povilionienė neatsisakė didžiausios savo gyvenimo meilės – dainos.

Po sudėtingos operacijos ji dainavo ir Šv. Roko ligoninėje. Ten kartu su kitais pacientais surengtas muzikinis susibūrimas tapo dar vienu įrodymu, kad kūryba gali padėti žmogui išgyventi emociškai sunkius laikotarpius.

Veronikai muzika niekada nebuvo vien profesija ar būdas pelnyti visuomenės pripažinimą. Daina ją lydėjo nuo pat vaikystės ir tapo neatsiejama gyvenimo dalimi.

Pati atlikėja ne kartą yra pasakojusi, kad būtent dainavimas suteikdavo stiprybės susidūrus su ligomis ir kitais išbandymais.

Vaikystėje patyrė skaudžią netektį

Dainininkės gyvenimo istorija prasidėjo 1946 metų lapkričio 18 dieną Kareivonių kaime, netoli Kapčiamiesčio, Lazdijų rajone.

Dzūkijos gamta, vietinių žmonių papročiai ir iš kartos į kartą perduodamos dainos suformavo jos pasaulėžiūrą bei ypatingą ryšį su gimtuoju kraštu.

Tačiau vaikystė nebuvo lengva.

Veronika savo mamos neteko būdama vos trejų su puse metų. Šeimą buvo sukrėtusi ir kūdikio brolio mirtis.

Vėliau jos tėvas sukūrė naują šeimą, o mergaitė augo su pamote.

Nepaisant skaudžių netekčių, namuose skambėjo dainos ir religinės giesmės. Žmonės dainuodavo dirbdami kasdienius darbus, susirinkę prie stalo ar leisdami laiką kartu.

Būtent tokioje aplinkoje užaugo būsimoji Lietuvos folkloro legenda.

Kartą jos balso niekam nereikėjo

Šiandien sunku patikėti, kad vienos garsiausių šalies liaudies dainų atlikėjų talentas kadaise buvo atmestas.

Atvykusi studijuoti į Vilnių, jauna Veronika mėgino prisijungti prie universiteto liaudies dainų ir šokių kolektyvo. Tačiau ten išgirdo netikėtą vertinimą – jos balsas pasirodė pernelyg liaudiškas.

Tai, kas anuomet buvo palaikyta trūkumu, vėliau tapo didžiausiu jos išskirtinumu.

Veronika nesistengė atsisakyti savo dzūkiško skambesio ar prisitaikyti prie nusistovėjusių muzikos atlikimo standartų.

Jos autentiškumas, natūralus balsas ir gebėjimas perteikti senųjų dainų emocijas ilgainiui pavertė ją viena svarbiausių Lietuvos folkloro puoselėtojų.

Lietuvišką dainą išgarsino visame pasaulyje

Per šešis sceninės veiklos dešimtmečius V. Povilionienė nuveikė daugiau nei daugelis galėtų įsivaizduoti.

Ji ne tik atliko tradicines lietuvių liaudies dainas, bet ir rinko bei užrašinėjo savo gimtojo krašto tautosaką, papročius ir apeigas.

1974–1986 metais Veronika dainavo Liaudies muzikos teatro trupėje, vėliau dirbo Liaudies buities muziejuje ir Kauno etnokultūros centre.

1991 metais pradėjo vadovauti dainos klubui „Blezdinga“.

Jos kūrybinis kelias neapsiribojo tradiciniu folkloru. Atlikėja bendradarbiavo su džiazo saksofonininku Petru Vyšniausku, roko grupėmis „Antis“, „Rebelheart“, ŽAS ir kitais žinomais muzikantais.

Tokie netikėti muzikiniai susitikimai įrodė, kad senosios lietuvių dainos gali skambėti šiuolaikiškai, neprarasdamos savo autentiškumo.

Veronikos balsą girdėjo ne tik Lietuvos, bet ir daugelio užsienio šalių klausytojai.

Didžiausias turtas – ne apdovanojimai

Per ilgus kūrybos metus atlikėjos nuopelnai buvo įvertinti aukščiausiais šalies kultūros apdovanojimais.

2008 metais jai skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Ji taip pat apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, pelnė Jono Basanavičiaus premiją ir tapo Lazdijų rajono garbės piliete.

Tačiau kalbėdama apie didžiausią gyvenimo laimę Veronika pirmiausia prisimena šeimą.

Su vyru, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Vidmantu Povilioniu, ji susilaukė trijų vaikų. Šeima džiaugiasi ir devyniais anūkais.

Dainininkė yra pasakojusi, kad būtent artimųjų meilė jai suteikia didžiulį džiaugsmą.

Šeimos nariai tapo ir jos muzikinės veiklos dalimi. Kartu su artimaisiais išleistas albumas „Genties rate“, kuriame atsispindi kelių kartų ryšys su lietuviška daina.

Prabilo apie gyvenimo laikinumą

Pasitikdama jubiliejų V. Povilionienė nesibaimina kalbėti ir apie gyvenimo pabaigą.

Artėjant adventui, ji prisiminė senąjį lietuvių tikėjimą, pagal kurį šiuo laikotarpiu mirusių artimųjų vėlės sugrįžta aplankyti savo namų.

Dainininkė svarstė, kad kada nors ir pati sugrįš pasižiūrėti, kaip gyvena jos mylima Lietuva.

Labiausiai ji norėtų, kad ateities kartos išsaugotų gimtąją kalbą, senąsias dainas, papročius ir pagarbą savo šaknims.

Veronikai svarbu, kad lietuviška kultūra nebūtų užmiršta, o šimtmečius perduodamos tradicijos toliau gyvuotų šeimose.

Jubiliejų paminės ypatingu koncertu

Nors sveikata pareikalavo nemažai jėgų, V. Povilionienė jau ruošiasi ypatingam susitikimui su savo klausytojais.

Lapkričio 29 dieną Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje numatytas jubiliejinis koncertas „Pasidainavimai su Veronika Povilioniene“.

Tai bus vienintelis jos koncertas šiais metais, skirtas paminėti dvi reikšmingas sukaktis.

Prie dainininkės prisijungs ilgamečiai scenos bičiuliai, folkloro atlikėjai, Lietuvos kariuomenės orkestras ir jos anūkai.

Renginyje taip pat bus pristatytas trigubas vinilinis albumas „Antologija“, kuriame įamžinti svarbiausi atlikėjos kūrybos etapai.

Sulaukusi aštuoniasdešimties metų, Veronika Povilionienė ir toliau lieka ištikima savo gyvenimo pašaukimui. Net sunkios ligos, operacijos ir bėgantys metai neatėmė iš jos noro dainuoti.

Jos gyvenimo istorija primena, kad tikroji žmogaus stiprybė atsiskleidžia ne tuomet, kai viskas klostosi lengvai, o tada, kai, nepaisant likimo išbandymų, sugebama išsaugoti meilę gyvenimui.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.