Kremlius šią Rusijos vietą ilgai galėjo laikyti nepasiekiama: vienas smūgis parodė, kad situacija pasikeitė

Dar visai neseniai daugiau kaip 3 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos nutolusi Rusijos Arkties energetikos infrastruktūra galėjo atrodyti beveik nepasiekiama. Tačiau rugsėjį ši prielaida buvo rimtai suabejota.

Ukraina paskelbė surengusi vieną tolimiausių savo smūgių nuo plataus masto karo pradžios. Taikiniais tapo du svarbūs dujų kondensato infrastruktūros objektai Jamalo-Nencų autonominėje apygardoje – regione, kuris yra viena svarbiausių Rusijos dujų gavybos teritorijų.

Pats faktas, kad ataka pasiekė tokią Rusijos gilumą, dabar kelia gerokai didesnį klausimą nei vien padarytos žalos mastas.

Netoliese yra objektas, kurį Ukrainos kariškiai vadina viena jautriausių Rusijos energetikos sistemos vietų.

Jis vadinamas „Jamalo kryžiumi“.

Rusijos pareigūnas patvirtino ataką

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos rugsėjo 9 dieną paskelbė smogusios Naujojo Urengojaus dujų kondensato paruošimo gamyklai ir Purovsko kondensato perdirbimo gamyklai.

Abu objektai yra Vakarų Sibire, itin toli nuo Ukrainos sienos.

Rusijos Jamalo-Nencų autonominės apygardos gubernatorius Dmitrijus Artiuchovas vėliau patvirtino, kad regione įvyko dronų ataka.

Pasak jo, viename Naujojo Urengojaus pramonės objektų po atakos kilo gaisras.

Rusijos pareigūnas tvirtino, kad dronai buvo numušti, o gaisrą sukėlė nukritusios nuolaužos. Jis taip pat teigė, kad žmonės nežuvo ir nebuvo sužeisti.

Tikslus objektams padarytos žalos mastas iš karto nebuvo aiškus.

Tačiau Ukrainos pusė įvykį vertina pirmiausia ne pagal sugadintos infrastruktūros kiekį.

Svarbiausias signalas – atstumas.

Daugiau kaip 3 tūkst. kilometrų pakeitė skaičiavimus

Jamalo regionas yra taip giliai Rusijos teritorijoje, kad anksčiau jo energetikos infrastruktūra galėjo būti laikoma santykinai apsaugota vien geografiniu atstumu.

Po rugsėjo atakos toks vertinimas tampa daug mažiau užtikrintas.

Ukrainos 429-osios atskirosios bepiločių sistemų brigados „Achilas“ vadas Jurijus Fedorenka atkreipė dėmesį, kad pasiekus Jamalą potencialių rizikos objektų sąrašas smarkiai išsiplėtė.

Ir tuomet jis paminėjo „Jamalo kryžių“.

Tai didelis Rusijos dujų transportavimo mazgas, kuriame susikerta daugybė magistralinių dujotiekių.

Būtent dėl savo vietos sistemoje jis sulaukė tokio Ukrainos ekspertų ir kariškių dėmesio.

Kodėl „Jamalo kryžius“ toks svarbus?

Jamalo-Nencų autonominė apygarda yra Rusijos energetikos branduolys.

Regione sutelkta milžiniška šalies gamtinių dujų gavybos dalis, o iš ten dujos perduodamos į bendrą transportavimo sistemą.

„Jamalo kryžiumi“ vadinamame transportavimo mazge susikerta maždaug 17 magistralinių aukšto slėgio dujotiekių.

Todėl Ukrainos pusėje jis apibūdinamas kaip viena strategiškai svarbiausių visos sistemos grandžių.

J. Fedorenkos vertinimu, jeigu karas vis labiau persikels į Rusijos energetikos infrastruktūrą, Jamalo regionas gali tapti viena jautriausių vietų Maskvai.

Tačiau čia būtinas svarbus paaiškinimas.

Teiginiai, kad vieno tokio objekto pažeidimas automatiškai „išjungtų visą Rusiją“, yra pernelyg supaprastinti.

Didelės dujų transportavimo sistemos turi atsarginių mechanizmų, galimybių izoliuoti atskiras pažeistas dalis ir perskirstyti srautus.

Todėl realios pasekmės priklausytų nuo konkretaus pažeidimo masto ir daugybės kitų aplinkybių.

Didžiausias smūgis gali būti ne fizinis

Būtent čia atsiranda kita šios istorijos pusė.

Rusija yra milžiniška valstybė, todėl jai reikia saugoti tūkstančius kilometrų nutolusius energetikos, pramonės ir karinės infrastruktūros objektus.

Kol Ukraina galėjo pasiekti tik teritorijas arčiau savo sienos, Maskva galėjo atitinkamai koncentruoti dalį apsaugos.

Jeigu vis daugiau objektų giliai šalies teritorijoje tampa potencialiai pažeidžiami, Rusijai tenka spręsti gerokai sudėtingesnę problemą – kaip apsaugoti milžinišką teritoriją.

Jamalo ataka tapo simboliniu šio pokyčio įrodymu.

Tai, kas anksčiau buvo laikoma tolimu užnugariu, nebūtinai juo išlieka.

Kodėl energetika tokia svarbi Kremliui?

Rusijos naftos ir dujų sektorius dešimtmečius buvo vienas svarbiausių valstybės pajamų šaltinių.

Net ir smarkiai sumažėjus dujų eksportui į Europą po 2022 metų invazijos į Ukrainą, energetikos sektorius Rusijos ekonomikai tebėra strategiškai svarbus.

Todėl Ukraina pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skyrė Rusijos energetikos infrastruktūrai.

Tokios atakos turi platesnę ekonominę reikšmę: net laikinas didelio objekto veiklos sutrikimas gali pareikalauti remonto, papildomų apsaugos priemonių ir kitų išlaidų.

Tačiau tiksliai apskaičiuoti ilgalaikį poveikį galima tik žinant realų padarytos žalos mastą.

Jamalo atveju jis kol kas nėra nepriklausomai ir išsamiai nustatytas.

Ukrainos kariškis siunčia itin griežtą žinutę

J. Fedorenka Jamalo ataką interpretuoja kaip perspėjimą, kad geografinis atstumas Rusijos energetikos objektams nebėra tokia apsauga, kokia buvo anksčiau.

Jo pasisakymo esmė paprasta: jeigu Ukrainos pajėgos sugebėjo pasiekti šį Arkties regioną, Maskvai tenka iš naujo vertinti ir kitų ten esančių strateginių objektų saugumą.

Tai stiprus pareiškimas.

Tačiau jo nereikėtų painioti su faktu, kad „Jamalo kryžius“ jau sunaikintas ar kad jo ataka neišvengiamai nulemtų karo baigtį.

Viešai patvirtintos informacijos apie „Jamalo kryžiaus“ sunaikinimą nėra.

Dabartinės diskusijos kilo todėl, kad rugsėjo ataka parodė, jog Ukraina jau gali pasiekti objektus tame pačiame itin nutolusiame energetikos regione.

Karas pasiekė vietą, kuri dar neseniai atrodė labai tolima

Būtent tai gali būti svarbiausia rugsėjo atakos reikšmė.

Ne vien tai, kiek įrangos buvo sugadinta vienoje ar kitoje gamykloje.

Ne vien gaisro mastas.

Svarbiausias pokytis yra geografija.

Daugiau kaip 3 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos nutolęs Rusijos energetikos regionas pirmą kartą pajuto karo poveikį tokiu tiesioginiu būdu.

Todėl Maskvai atsiranda nauja problema: objektų, kuriuos reikia saugoti, geografija plečiasi.

„Jamalo kryžius“ kol kas nėra sunaikintas ir nėra pagrindo teigti, kad vienas galimas smūgis automatiškai nulemtų viso karo baigtį. Tačiau rugsėjo ataka parodė kai ką, kas Kremliui gali būti ne mažiau nemalonu – net labai tolimas Rusijos energetikos užnugaris nebėra savaime nepasiekiamas.

Ir būtent dėl to Jamalas dabar atsidūrė karo analitikų dėmesio centre.

---