Mūsų kailiniai augintiniai yra neatsiejama šeimos dalis. Katės yra ne tik mielos būtybės, jos turi jausmų ir kartais sudėtingų asmenybių. Štai kodėl taip svarbu mokėti atsiprašyti savo katės, jei netyčia ją įžeidėte. Juk šie grakštūs gyvūnai nusipelno pagarbos ir malonaus elgesio.
Priežastys, dėl kurių savininkai gali netyčia sužaloti savo kates, gali būti įvairios. Pavyzdžiui, netyčia užlipote ant savo augintinio uodegos. Galbūt praleidote šėrimo laiką, o gal žaisdami su savo augintiniu nejučiomis sukėlėte jai skausmą. Kad ir kaip būtų, kartais jautiesi kaltas. Todėl svarbu mokėti prašyti savo katės atleidimo, jei ją įskaudinote ar nuliūdinote.
Ženklai, kad katė yra įžeista
Jei netyčia įžeisite savo pūkuotą augintinį, greičiausiai pastebėsite kai kuriuos jo elgesio pokyčius ir neverbalinius signalus, rodančius, kad katė nusiminusi.
Visų pirma, įžeista katė gali pradėti nuo jūsų slėptis – slėptis po sofa, lipti ant spintos ar slėptis kitose sunkiai pasiekiamose vietose. Ji stengsis vengti jūsų buvimo ir kontakto su jumis. Katė taip pat gali pradėti šnypšti ir garsiai miaukti, išreikšdama savo nepasitenkinimą.
Be elgesio pokyčių, įžeistas augintinis duos stiprius neverbalinius signalus. Vienas ryškiausių požymių – ausų padėtis: jos bus atloštos arba priglaustos prie galvos. Katės uodega susijaudinusi judės iš vienos pusės į kitą, o kailis gali atsistoti. Ekstremaliais atvejais gyvūnas gali net bandyti jus subraižyti ar įkąsti.
Negalima ignoruoti šių nepasitenkinimo signalų. Įsižeidusiai katei reikia, kad suprastumėte jos emocijas ir atkurtumėte santykių harmoniją.
Pasiruošimas prieš atsiprašymą
Prieš prašydami įžeistos katės atleidimo, svarbu tinkamai pasiruošti šiam procesui. Skubėjimas šiuo atveju nieko gero neprives.
Pirmas žingsnis – duoti katei pakankamai laiko nusiraminti ir atvėsti po patirto streso ar skausmo. Nedelsdami neskubėkite pas ją apsikabinti ir atsiprašyti. Suteikite savo augintiniui vietos atsigauti pažįstamoje ir patogioje aplinkoje.
Tada įsitikinkite, kad aplinka tikrai rami ir saugi katei. Venkite garsių garsų, ryškių šviesos blyksnių ir kitų veiksnių, galinčių sukelti jai didesnį stresą. Sukurkite taikos ir ramybės atmosferą.
Labai svarbu, kad šiuo metu šalia nebūtų kitų augintinių, ypač šunų. Jų buvimas gali sunervinti katę ir trukdyti susitaikymo procesui. Jei turite keletą kačių, verta pasikalbėti tik su įžeistu augintiniu. Tik perėję šį parengiamąjį etapą galite pradėti atsiprašyti savo augintinio. Juk katei labai svarbu jaustis saugiai ir patogiai.
Kaip paprašyti katės atleidimo?
Kai pajusite, kad katė nurimo, o aplinka rami ir saugi, galite pradėti atsiprašyti savo augintinio. Čia nepaprastai svarbu elgtis subtiliai ir supratingai, kad neišgąsdintumėte katės.
Pradėkite švelniu, ramiu balsu. Katės yra labai jautrios intonacijai ir gali atpažinti emocijas žmogaus kalboje. Venkite šiurkščių šauksmų ar pakeltų balsų. Kalbėkite lėtai, švelniai ir raminančiai, vadindami katę vardu. Pripažinkite savo kaltę, paglostykite savo augintinį ir šiek tiek apkabinkite.
Tada galite pabandyti pasiūlyti ypatingą skanėstą ar naują žaislą kaip savotišką „taikos dovaną“. Tačiau neturėtumėte reikalauti, jei katė dar nėra pasirengusi jos priimti. Tiesiog palikite skanėstą ar žaislą šalia ir skirkite jai laiko pačiai parodyti susidomėjimą.
Svarbiausia leisti laiką su savo augintiniu, bet tik jos sąlygomis. Nemėginkite jos traukti prie savęs jėga ir nepradėkite aktyvaus žaidimo. Kurį laiką pasėdėkite šalia jos, ramiai stebėkite jos elgesį. Galbūt ji ateis pas jus dėl meilės arba nuspręs šiek tiek pažaisti.
Ši akimirka reikalauja iš jūsų kantrybės ir supratimo. Tačiau būtent toks subtilus požiūris atkurs pasitikėjimą tarp jūsų ir jūsų augintinio.
Pasitikėjimo atkūrimas
Po to, kai paprašote katės atleidimo, prasideda kitas svarbus etapas – abipusio pasitikėjimo tarp jūsų atkūrimas. Tai procesas, kuriam taip pat reikia kantrybės ir nuoseklumo.
Nesitikėkite momentinių rezultatų. Net jei jūsų katė priims jūsų atsiprašymą, ji kurį laiką gali su jumis elgtis atsargiai ir nepasitikėti. Jai reikia laiko visiškai paleisti neigiamas emocijas ir įsitikinti, kad panaši situacija nepasikartotų.
Parodykite savo elgesio nuoseklumą. Kasdien skirkite savo augintiniui dėmesio, meiliai su ja kalbėkitės, žaiskite ir palepinkite ją skanėstais. Parodykite, kad nuoširdžiai atgailaujate ir norite atkurti stiprų emocinį ryšį.
Jei katė vis dar jūsų vengia arba elgiasi agresyviai net ir po ilgo laiko, verta kreiptis pagalbos į gyvūnų elgesio specialistą. Profesionalus gyvūnų psichologas, atsižvelgdamas į individualias jūsų katės savybes ir įvykio aplinkybes, galės pateikti vertingų rekomendacijų.
Būsimų konfliktų prevencija
Atsiprašyti savo katės yra svarbus žingsnis, tačiau taip pat svarbu užkirsti kelią panašioms situacijoms ateityje. Norėdami tai padaryti, turite geriau suprasti savo pūkuotą augintinį ir sukurti jam patogiausias sąlygas.
Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, yra ištirti savo katės kūno kalbą. Šie grakštūs gyvūnai nemoka kalbėti žodžiais, bet puikiai bendrauja neverbaliniu būdu. Išmokite atpažinti signalus, kuriuos duoda jūsų augintinis – ausų padėtį, uodegą, akių išraišką ir kūno laikyseną. Taip galite laiku pastebėti jos nepasitenkinimą ar baimę ir atitinkamai reaguoti.
Be to, labai svarbu sukurti savo katei saugią ir praturtintą gyvenimo aplinką. Įsitikinkite, kad namuose yra daug vietų atsipalaiduoti ir žaisti. Įdėkite kampus su stulpeliais, žaislais ir kraiko padėklu. Suteikite savo augintiniui nemokamą prieigą prie maisto ir vandens.
Taip pat verta pasirūpinti įvairove katės gyvenime. Nuobodulys ir monotonija dažnai sukelia neigiamą šių gyvūnų elgesį.
Laikydamiesi šių paprastų taisyklių, galite išvengti daugybės konfliktų ir nesusipratimų su savo augintiniu. Jūsų sukurtoje aplinkoje katė jausis rami, pasitikinti savimi ir laiminga.