Bankų klientams – svarbus įspėjimas: neatlikus vieno dalyko gali būti apribota prieiga prie pinigų

Banko sąskaitą turintys Lietuvos gyventojai kartais sulaukia prašymo, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip dar vienas nereikšmingas pranešimas.

Bankas paprašo patikrinti arba atnaujinti informaciją apie save.

Kai kurie žmonės tokį pranešimą atideda vėlesniam laikui, kiti apskritai nusprendžia į jį nereaguoti.

Tačiau ignoruoti tokio prašymo nereikėtų.

Tam tikrais atvejais bankas gali apriboti naudojimąsi sąskaita ir kitomis finansinėmis paslaugomis.

Bankas gali paklausti net apie jūsų pajamas

Bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai privalo žinoti, kas yra jų klientai ir kokia finansinė veikla jų sąskaitose vykdoma.

Todėl žmogaus gali būti prašoma nurodyti ar atnaujinti informaciją apie darbą, gaunamas pajamas, jų šaltinius, planuojamas operacijas ir kitus finansinius duomenis.

Gyventojui gali atrodyti keista, kodėl bankui reikia žinoti, kiek jis uždirba ar iš kur gauna pinigus.

Tačiau tokie klausimai nėra vien banko smalsumas.

Finansų įstaigos turi vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus.

Ignoruoti prašymo nereikėtų

Svarbiausia detalė – kas nutinka, jeigu žmogus prašomos informacijos nepateikia.

Lietuvos bankas nurodo, kad mokėjimo paslaugų teikėjas tam tikromis teisės aktuose ir sutartyse nustatytomis aplinkybėmis gali apriboti kliento naudojimąsi mokėjimo paslaugomis.

Taip gali atsitikti, pavyzdžiui, jeigu klientas atsisako pateikti prašomą informaciją apie save, savo veiklą, pajamų kilmę, sąskaitos naudojimo tikslus ar operacijas, kurios finansų įstaigai sukėlė pagrįstų klausimų.

Tai gali reikšti, kad žmogui nepavyks įprastai atlikti kai kurių operacijų.

Todėl banko prašymo atnaujinti informaciją nereikėtų tiesiog ištrinti.

Tačiau pinigai dėl to „nedingsta“

Čia būtina atskirti du skirtingus dalykus.

Paslaugų arba sąskaitos naudojimo apribojimas nereiškia, kad bankas tiesiog pasiima žmogaus sąskaitoje esančius pinigus.

Kalbama apie galimybės naudotis tam tikromis paslaugomis apribojimą tol, kol išsprendžiama problema.

Todėl bauginanti formuluotė, kad žmogus gali tiesiog „likti be visų pinigų“, nėra tiksli.

Tačiau situacija vis tiek gali sukelti nemažai nepatogumų, ypač jeigu sąskaita naudojama kasdienėms išlaidoms, sąskaitoms apmokėti ar atlyginimui gauti.

Yra dar vienas pavojus – tuo naudojasi sukčiai

Situaciją apsunkina tai, kad bankų siunčiamus pranešimus mėgdžioja finansiniai sukčiai.

Jie taip pat siunčia SMS ar elektroninius laiškus, kuriuose teigiama, kad reikia „atnaujinti duomenis“, „patvirtinti sąskaitą“ ar „sustabdyti įtartiną operaciją“.

Žmogui pateikiama nuoroda, kuri gali atrodyti kaip tikras banko puslapis.

Tačiau įvedus prisijungimo duomenis jie gali patekti sukčiams.

Todėl gavus pranešimą apie būtinybę atnaujinti duomenis svarbu pirmiausia įsitikinti, kad jis tikras.

Lietuvos bankas įspėja dėl SMS nuorodų

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad vienas dažniausių sukčiavimo būdų yra būtent duomenų viliojimas.

Žmonėms siunčiamos suklastotos SMS, elektroniniai laiškai ar žinutės, primenančios tikrus bankų pranešimus.

Jose gali būti teigiama, kad pastebėta įtartina veikla, reikia atnaujinti banko paskyrą arba kitaip žmogus praras galimybę ja naudotis.

Tai sukuria skubos jausmą.

Žmogus išsigąsta ir paspaudžia nuorodą.

Būtent tokios reakcijos sukčiai ir laukia.

Bankas neprašys atskleisti prisijungimo kodų

Yra paprasta taisyklė, kurią verta prisiminti.

Bankui nereikia jūsų interneto banko slaptažodžių ar „Smart-ID“ PIN kodų.

Jeigu skambinantis žmogus prašo tokią informaciją atskleisti, tai turėtų būti labai rimtas įspėjamasis signalas.

Gavus įtartiną pranešimą saugiausia banko svetainę ar programėlę atsidaryti savarankiškai, o ne per atsiųstą nuorodą.

Jeigu vis tiek kyla abejonių, galima pačiam susisiekti su banku oficialiais jo kontaktais.

Sukčių mastas Lietuvoje išlieka didelis

Problema nėra teorinė.

Lietuvos banko 2026 metų duomenimis, finansų įstaigos per praėjusius metus neleido sukčiams pasisavinti beveik 40 mln. eurų.

Palyginimui, 2024 metais sustabdytų lėšų suma siekė apie 15 mln. eurų.

Tačiau net ir stiprėjant bankų apsaugai nuostoliai išlieka didžiuliai.

Lietuvos bankas skelbė, kad per pastaruosius dvejus metus sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo maždaug po 20 mln. eurų kasmet.

Todėl finansų įstaigos vis daugiau dėmesio skiria ne tik klientų identifikavimui, bet ir įtartinų operacijų stabdymui.

Ką reikėtų prisiminti kiekvienam banko klientui?

Svarbiausia neignoruoti tikro banko prašymo atnaujinti informaciją.

Tačiau lygiai taip pat svarbu nepasitikėti kiekviena SMS ar elektroniniu laišku, kuriame naudojamas banko vardas.

Tai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringa.

Vienu atveju nereagavus į banko prašymą gali būti apribotos paslaugos.

Kitu – sureagavus į netikrą pranešimą galima perduoti savo duomenis sukčiams.

Todėl saugiausias principas paprastas:

gavę netikėtą banko pranešimą, nespauskite jame pateiktų nuorodų. Patys atsidarykite oficialią banko programėlę arba interneto banką ir patikrinkite, ar ten tikrai laukia prašymas atnaujinti informaciją.

Tai užtruks kelias minutes, tačiau gali padėti išvengti gerokai didesnių problemų.