Aidas Užkuraitis
Rusijos ekonomika siunčia dar vieną nerimą keliantį signalą. Ir šį kartą jis ateina ne iš Vakarų analitikų ar Ukrainos pareigūnų, o iš pačios Rusijos centrinio banko statistikos.
Naujausi duomenys rodo neįprastai didelį pinigų judėjimą iš šalies. Vien per antrąjį 2026 metų ketvirtį vadinamosiose grynosiose klaidose ir praleidimuose – statistinėje kategorijoje, atspindinčioje nevisiškai identifikuotus tarptautinius pinigų srautus – užfiksuotas maždaug 12,2 mlrd. JAV dolerių neigiamas balansas.
Tai didžiausias toks ketvirtinis rodiklis per visą Rusijos centrinio banko skelbiamų duomenų istoriją.
Tačiau dar įdomiau tai, kad tuo pat metu vyksta ir kitas procesas: patys rusai vis daugiau pinigų traukia iš bankų ir laiko grynaisiais.
Šie du reiškiniai nėra tas pats, tačiau kartu jie atskleidžia vis didesnę įtampą Rusijos finansų sistemoje.
12,2 mlrd. dolerių – kur dingo šie pinigai?
Iš pirmo žvilgsnio Centrinio banko statistikos eilutė skamba gana nekaltai – „grynosios klaidos ir praleidimai“.
Tačiau ekonomistams tai svarbus rodiklis.
Mokėjimų balanse teoriškai turėtų būti galima paaiškinti, kodėl pinigai į šalį atėjo arba iš jos iškeliavo: už importuotas prekes, paskolų grąžinimą, investicijas, finansinius sandorius ir panašiai.
Realybėje dalies operacijų statistikai tiksliai priskirti nepavyksta.
Būtent jos patenka į šią kategoriją.
2026 metų antrąjį ketvirtį neigiamas skirtumas pasiekė maždaug 12,2 mlrd. dolerių.
Tai nereiškia, kad 12,2 mlrd. dolerių tiesiog fiziškai dingo be pėdsakų. Taip pat negalima automatiškai teigti, kad visa ši suma buvo nelegaliai išgabenta iš Rusijos.
Tačiau toks neįprastai didelis neigiamas rodiklis rodo pinigų srautus iš šalies, kurių oficiali statistika negali visiškai paaiškinti.
Ankstesnis rekordas buvo gerokai mažesnis
Dabartinio šuolio mastą geriausiai parodo palyginimas.
Iki šiol didžiausias neigiamas „klaidų ir praleidimų“ rodiklis Rusijoje buvo užfiksuotas 2023 metų ketvirtąjį ketvirtį.
Tuomet jis siekė maždaug 7,5 mlrd. dolerių.
Dabar – 12,2 mlrd.
Kitaip tariant, ankstesnis rekordas buvo viršytas daugiau nei 60 procentų.
Dar ryškesnis skirtumas matomas palyginus su 2025 metais. Per visus praėjusius metus šios kategorijos neigiamas balansas siekė apie 9,8 mlrd. dolerių.
Dabar didesnė suma užfiksuota vos per tris mėnesius.
Ir tai dar ne visas vaizdas
Tuo pat metu Rusijos viduje vyksta dar vienas pinigų judėjimas.
Gyventojai vis aktyviau renkasi grynuosius.
Rusijos centrinio banko duomenimis, vien liepą grynųjų pinigų kiekis apyvartoje padidėjo 643,4 mlrd. rublių.
Rugpjūtį prie šios sumos prisidėjo dar 434 mlrd. rublių.
Skaičiuojant nuo vasario iki rugpjūčio, grynųjų pinigų kiekis Rusijos ekonomikoje padidėjo beveik 3 trilijonais rublių.
Tai milžiniška suma.
Centrinis bankas pats prognozuoja, kad per visus 2026 metus grynųjų pinigų kiekis apyvartoje gali padidėti maždaug 3,7 trln. rublių ir metų pabaigoje pasiekti apie 23,1 trln. rublių.
Palyginimui, 2025 metais padidėjimas siekė tik apie trilijoną rublių.
Kodėl rusai traukia pinigus iš bankų?
Vieno atsakymo nėra.
Viena priežasčių – Rusijoje periodiškai ribojamas mobilusis internetas. Valdžia tokius išjungimus aiškina būtinybe apsunkinti Ukrainos dronų veiklą.
Tačiau dingus internetui dalyje vietų sutrinka atsiskaitymai kortelėmis ir kitomis elektroninėmis priemonėmis.
Todėl žmonės pradėjo laikyti daugiau grynųjų.
Tačiau ekonomikos analitikai mato ir gilesnę priežastį – nerimą dėl pačios finansų sistemos.
Rusijoje sklando gandai ir nuogąstavimai, kad valstybė, susidūrusi su augančiomis karo išlaidomis ir biudžeto problemomis, ateityje galėtų griežčiau kontroliuoti gyventojų santaupas.
Svarbu pabrėžti: Rusijos valdžia nėra paskelbusi, kad ketina konfiskuoti gyventojų bankų indėlius.
Todėl tai tebėra žmonių baimė ir analitikų aptariamas rizikos scenarijus, o ne paskelbtas Kremliaus planas.
Vis dėlto vien tokios baimės gali turėti realų ekonominį poveikį.
Bankams tai jau tampa problema
Kai žmogus pasiima pinigus iš savo sąskaitos, jam tai atrodo paprastas veiksmas.
Tačiau jeigu tą vienu metu pradeda daryti milijonai žmonių, situacija keičiasi.
Bankai nelaiko visų klientų indėlių seifuose grynaisiais. Didelė dalis pinigų naudojama paskoloms, investicijoms ir kitoms finansinėms operacijoms.
Todėl spartus grynųjų poreikio augimas mažina bankų likvidumą.
Rusijos centrinis bankas dar birželį pripažino padidėjusią grynųjų paklausą, tačiau teigė nematantis būtinybės imtis papildomų bankų sistemos stabilizavimo priemonių.
Reguliuotojas tikino suteikiantis bankams pakankamai likvidumo.
Tačiau problemos mastas nuo tada nesumažėjo.
„Sberbank“ vadovas pripažino nuolatinį pinigų nutekėjimą
Apie situaciją viešai kalbėjo ir didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ vadovybės atstovas Tarasas Skvorcovas.
Jo teigimu, pinigų nutekėjimas vyksta kiekvieną mėnesį.
Dar svarbiau – tai veikia ne tik pačius bankus.
Rusijos valdžia vis daugiau pinigų bando skolintis vidaus rinkoje, leisdama valstybės obligacijas. Tokiu būdu finansuojamas biudžeto deficitas, kuris didėja dėl milžiniškų valstybės išlaidų.
Tačiau bankams prarandant likvidumą mažėja ir jų galimybės pirkti naujas valstybės obligacijas.
Taip vienas procesas pradeda veikti kitą.
Kremliui tai ypač nepatogu dėl vienos priežasties
Rusijos ekonomika jau ketvirtus metus veikia karo sąlygomis.
Milžiniškos valstybės išlaidos gynybai padėjo palaikyti gamybą ir ekonominį aktyvumą, tačiau kartu sukūrė didelių disbalansų.
Trūksta darbuotojų, ilgą laiką išliko aukšta infliacija, verslui brangiai kainuoja paskolos, o valstybės biudžeto deficitas išaugo.
Tuo metu naftos ir dujų pajamos nebėra tokios patikimos kaip ankstesniais metais.
Todėl Kremliui ypač svarbu išlaikyti stabilų vidaus finansavimą.
Jeigu gyventojai ir įmonės vis aktyviau traukia pinigus iš bankų arba perkelia kapitalą už šalies ribų, šis mechanizmas tampa sudėtingesnis.
Tačiau kalbėti apie Rusijos finansų sistemos griūtį dar per anksti
Rekordiniai skaičiai skamba dramatiškai, tačiau jų nereikėtų interpretuoti kaip įrodymo, kad Rusijos bankų sistema tuoj sugrius.
Centrinis bankas vis dar turi priemonių suteikti bankams likvidumo.
Be to, grynųjų pinigų išėmimas nebūtinai reiškia, kad tie pinigai apskritai paliko Rusijos ekonomiką. Žmogus gali tiesiog laikyti rublius namuose ir vėliau juos išleisti šalies viduje.
Lygiai taip pat 12,2 mlrd. dolerių „klaidų ir praleidimų“ rodiklio negalima sutapatinti su gyventojų indėlių išėmimu.
Tai du skirtingi statistiniai reiškiniai.
Tačiau jų sutapimas laike yra vertas dėmesio.
Skaičiai pasako daugiau nei politiniai pareiškimai
Kremlius nuolat kartoja, kad Rusijos ekonomika prisitaikė prie Vakarų sankcijų ir gali atlaikyti ilgalaikį spaudimą.
Ir iš dalies tai tiesa – nepaisant precedento neturinčių sankcijų, Rusijos ekonomika nesugriuvo.
Tačiau prisitaikymas nereiškia, kad problemų nėra.
Rekordiniai nepaaiškinti kapitalo srautai į užsienį, beveik 3 trln. rublių išaugusi grynųjų pinigų apyvarta ir didėjantis spaudimas bankų likvidumui rodo, kad po išorinio stabilumo sluoksniu kaupiasi įtampa.
Ir būtent todėl 12,2 mlrd. dolerių skaičius Maskvai gali būti daug nemalonesnis už dar vieną Vakarų sankcijų paketą – šį kartą signalas ateina iš pačios Rusijos centrinio banko statistikos.
Ar tai taps ilgalaike tendencija, parodys artimiausi ketvirčiai.
Tačiau rekordas jau pasiektas.
