Aidas Užkuraitis
Rusijos retorika Lietuvos atžvilgiu pasiekė naują lygį. Buvęs Rusijos prezidentas, dabar šalies Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas viešai pagrasino Lietuvai ir pareiškė, kad karinio konflikto atveju šalis esą galėtų „išnykti iš pasaulio žemėlapio“.
Tačiau tuo jo pareiškimas nesibaigė.
D. Medvedevas taip pat tvirtino, kad tokiu atveju Lietuvai neva nepadėtų ir NATO sąjungininkai, nes Aljanso 5-ojo straipsnio aktyvavimas, jo žodžiais, galėtų sukelti pasaulinę katastrofą.
Šie teiginiai nuskambėjo Lietuvoje vykstant diskusijoms dėl klausimo, kuris Maskvoje akivaizdžiai sukėlė itin nervingą reakciją – galimybės panaikinti Konstitucijoje įtvirtintą draudimą Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus.
Svarbu pabrėžti: D. Medvedevo teiginys, kad NATO Lietuvos negintų, yra jo politinis pareiškimas. Jis nekeičia Lietuvos narystės NATO ar kolektyvinės gynybos įsipareigojimų.
Maskva sureagavo į Lietuvos planus
Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnyje šiuo metu nustatyta, kad šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Tačiau pasikeitus saugumo situacijai Europoje Lietuvoje pradėta svarstyti, ar toks draudimas vis dar atitinka šalies gynybos interesus.
Politinių partijų atstovai vasarą sutarė judėti Konstitucijos pakeitimo kryptimi, o rugsėjį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė atitinkamai iniciatyvai.
Tai dar nereiškia, kad branduoliniai ginklai bus dislokuoti Lietuvoje.
Konstitucijos pakeitimas tik pašalintų teisinę kliūtį ir sudarytų galimybę ateityje dalyvauti platesnėse NATO branduolinio atgrasymo priemonėse, jeigu būtų priimti atitinkami politiniai sprendimai.
Tačiau Maskvai pakako ir tokios galimybės.
Medvedevas pasirinko itin griežtą retoriką
Reaguodamas į Lietuvos diskusijas D. Medvedevas pareiškė, kad Vilnius esą „veltui“ svarsto tokius pokyčius.
Jis tvirtino, kad jeigu Lietuvoje atsirastų branduolinių ginklų ir Rusijai tektų „reaguoti“, šalies neva niekas negintų.
Buvęs Rusijos prezidentas pareiškė, kad karinio konflikto atveju Lietuva „išnyktų iš pasaulio žemėlapio“.
Dar daugiau – jis suabejojo ir NATO 5-ojo straipsnio veikimu.
Tai vienas svarbiausių Šiaurės Atlanto sutarties principų: ginkluotas vienos NATO valstybės užpuolimas laikomas visų Aljanso narių užpuolimu.
Todėl D. Medvedevo žodžiai apie tai, kad šis principas esą nebūtų taikomas Lietuvai, neturėtų būti suprantami kaip NATO pozicija.
Tai yra Rusijos pareigūno teiginys.
Tą pačią dieną iš Maskvos pasigirdo dar vienas perspėjimas
D. Medvedevas nebuvo vienintelis aukšto rango Rusijos pareigūnas, sureagavęs į Lietuvos diskusijas.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, kad galimas branduolinių ginklų dislokavimas Lietuvoje būtų „labai rimtas posūkis“ didinant įtampą.
Jis taip pat pareiškė, kad jeigu Lietuvos teritorijoje atsirastų į Rusiją nukreiptų branduolinių ginklų, Lietuva atsidurtų Rusijos branduolinių pajėgų taikinyje.
Taigi per labai trumpą laiką iš Maskvos nuskambėjo net keli vieši perspėjimai Lietuvai.
Tačiau Vilniuje tokia retorika vertinama gerokai ramiau.
Lietuvos krašto apsaugos ministras atsakė Maskvai
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas D. Peskovo pareiškimą pavadino dar viena Maskvos provokacija ir gąsdinimu.
Jis atkreipė dėmesį į svarbią aplinkybę – Lietuva, būdama NATO valstybė ir turėdama sienas su Rusijos Kaliningrado sritimi bei Baltarusija, jau dabar yra Rusijos karinio planavimo akiratyje.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Rusija aplink Lietuvą jau yra dislokavusi taktinius branduolinius pajėgumus.
Todėl Maskvos perspėjimas, kad Lietuva ateityje galėtų tapti Rusijos taikiniu, Vilniuje vertinamas pirmiausia kaip politinio spaudimo priemonė.
Kodėl Lietuva apskritai svarsto tokį žingsnį?
Kai buvo rašoma Lietuvos Konstitucija, Europos saugumo situacija buvo visiškai kitokia.
Šiandien Lietuva yra NATO rytinio flango valstybė, o Rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė Europos požiūrį į gynybą ir atgrasymą.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad geopolitinė padėtis blogėja, todėl Lietuva turi įvertinti, ar prieš kelis dešimtmečius Konstitucijoje įtvirtinti apribojimai vis dar atitinka dabartinę saugumo realybę.
Panašių diskusijų vyksta ir kitose NATO valstybėse.
Tai nereiškia, kad rytoj Lietuvoje atsiras branduolinių ginklų.
Diskusijos esmė – ar valstybė turėtų iš anksto panaikinti teisinį draudimą, kuris krizės atveju galėtų apriboti jos ir sąjungininkų pasirinkimus.
Medvedevo pareiškimai tampa vis radikalesni
Pastaruoju metu D. Medvedevas ne kartą naudojo itin agresyvią retoriką NATO ir Europos valstybių atžvilgiu.
Dar šią savaitę jis kalbėjo apie galimus Rusijos smūgius Kyjivui ir svarbiems NATO objektams, kartu pripažindamas, kad branduolinė eskalacija reikštų katastrofiškas pasekmes visam pasauliui.
Anksčiau jo grasinimų sulaukė ir Vokietija.
Todėl naujausias pareiškimas apie Lietuvą nėra visiškai izoliuotas incidentas – jis įsilieja į platesnę vis griežtesnę Maskvos retoriką Vakarų valstybių atžvilgiu.
Vis dėlto tarp grasinančios politinės retorikos ir realaus sprendimo pradėti karinį konfliktą yra esminis skirtumas.
Viešai nėra duomenų, kad naujausias D. Medvedevo pareiškimas reikštų konkretų Rusijos pasirengimą pulti Lietuvą.
Svarbiausia detalė – ko Medvedevas nepasako
D. Medvedevas savo pareiškime bando sukurti įspūdį, kad Lietuva krizės atveju liktų viena.
Tačiau Lietuva yra NATO narė nuo 2004 metų.
Kolektyvinė gynyba yra pats Aljanso pagrindas, o Lietuvoje jau dislokuotos sąjungininkų pajėgos.
Todėl teiginys, kad NATO 5-asis straipsnis Lietuvos atveju tiesiog „nesuveiktų“, nėra faktas.
Tai Maskvos politinė žinutė, kuria siekiama kelti abejones dėl sąjungininkų vienybės ir atgrasymo patikimumo.
Ir būtent dėl to naujausias pareiškimas svarbus ne tik kaip dar vienas skambus D. Medvedevo grasinimas.
Maskva labai aiškiai parodė, kaip jautriai reaguoja į bet kokią galimybę keisti branduolinio atgrasymo padėtį NATO rytiniame flange. O Lietuvoje diskusija, sukėlusi tokią reakciją, dar tik prasideda.
