Tomas L.
Šiame „Delfi“ interviu su Eros Ramazzotti – istorijos iš paties kūrėjo lūpų apie jo karjeros kelią, santykį su scena, vidinę laimę ir ypatingą ryšį su klausytojais, dėl kurio kiekvienas koncertas tampa unikalia patirtimi.
Jeigu paprašytume sugrįžti į pačią jūsų karjeros pradžią – koks pirmas prisiminimas šiandien jums iškyla atmintyje?
Pirmasis prisiminimas, kuris ateina į galvą, yra jaudulys, kurį jaučiau būdamas berniukas, lipdamas ant mažos scenos su gitara rankose, nežinodamas, kas bus toliau. Prisimenu baimę, bet labiausiai džiaugsmą, kad galiu dainuoti ir, kad mano balsas yra girdimas.
Ar anuomet, žengdamas pirmuosius žingsnius muzikoje, galėjote įsivaizduoti, kad po keturių dešimtmečių vis dar būsite scenoje ir koncertuosite visame pasaulyje?
Ne, pradžioje apie tai negalvojau. Svajojau kurti muziką ir nieko daugiau, net neįsivaizduodamas, kokio masto viskas taps. Labiausiai stebina tai, kad po 40 metų karjeros vis dar jaučiu tą patį jaudulį kiekvieną kartą užlipęs ant scenos.
Šiemet minite 40 metų būtent nuo tarptautinės karjeros pradžios. Kaip pats jaučiatės žvelgdamas į šį skaičių – ar jis labiau maloniai stebina, ar įpareigoja?
Tai mane nustebina ir pripildo dėkingumu. Keturiasdešimt metų – tai daug, bet aš tai jaučiu kaip patvirtinimą to, ką mėgau daryti: dainuoti, rašyti ir dalytis emocijomis.
Žinoma, yra ir atsakomybė, nes noriu ir toliau būti nuoširdus tiems, kurie manęs klausosi, bet džiaugsmas, kai žiūriu atgal ir matau visą nueitą kelią, yra didesnis.
Ar yra dalykų, kurių savo karjeros kelyje išmokote tik bėgant metams, bet norėtumėte, kad būtumėte supratęs daug anksčiau?
Taip, išmokau, kad kantrybė ir gebėjimas klausytis yra esminiai dalykai – tiek muzikoje, tiek gyvenime. Pradžioje būčiau norėjęs suprasti, kad nereikia skubėti kažkur atsidurti: būtent kelias, patirtys ir sutikti žmonės iš tiesų suformuoja tai, kas esi.
Per visus šiuos metus išliekate dėmesio centre. Kur, jūsų manymu, slypi tokio ilgaamžiškumo ir sėkmės paslaptis?
Manau, kad paslaptis yra visada likti sąžiningam sau ir tiems, kurie manęs klauso. Aš nesivaikau madų, stengiuosi žmones sujaudinti nuoširdumu, pasakoti tikras istorijas. Nuolatinė aistra ir pagarba muzikai bei klausytojams turi didžiausią reikšmę.
Ar yra kokių nors koncertų ar akimirkų scenoje, kurios liko jūsų atmintyje per visus šiuos metus ir vis dar primena jums, kodėl jūs darote tai, ką darote?
Aš labai prisirišęs prie kiekvieno savo koncerto. Kiekvienas miestas, kiekviena publika ir kiekviena koncertų salė visada sugeba man padovanoti kažką ypatingo.
Ar bėgant metams pasikeitė jūsų santykis su scena, publika ir šlove? Ką šiandien vertinate visai kitaip, nei karjeros pradžioje?
Taip, labai pasikeitė. Iš pradžių buvau labiau įsitraukęs į scenos jaudulį ir adrenaliną, o šiandien vis labiau mėgaujuosi ryšiu su publika, galimybe dalytis su ja stipriomis emocijomis.
Pažvelkime ir į jūsų kūrybinio proceso užkulisius. Kur jums dažniausiai gimsta įvairios idėjos – tyloje ar chaose?
Idėjos dažnai gimsta tyloje, kai galiu atsiskirti ir klausytis savo vidinių jausmų. Tačiau kartais kasdienio gyvenimo chaosas ar susitikimai su žmonėmis stimuliuoja įžvalgas, kurios vėliau virsta dainomis. Man kūrybiškumas yra abiejų dalykų pusiausvyra.
Netrukus grįšite į Lietuvą koncertuoti – tai vienintelė Baltijos šalis, kurioje šiais metais surengsite koncertą. Kodėl vis grįžtate čia? Ką labiausiai prisimenate apie Lietuvos publiką?
Aš mielai grįžtu į Lietuvą, nes publika yra šilta ir dalyvauja mano koncertuose su dideliu entuziazmu. Kiekvieną kartą jaučiu ypatingą ryšį: jie dainuoja, jie pasiduoda emocijoms ir daro kiekvieną koncertą unikaliu. Man visada malonu dalytis su jais muzika.
Ko Lietuvos publika gali tikėtis iš jūsų pasirodymo šį kartą? Kaip apibūdintumėte šį turą ir kuo jis jums asmeniškai ypatingas?
Lietuvos publika gali tikėtis nuoširdaus koncerto, kupino energijos ir emocijų. Šis turas ypatingas tuo, kad kartu keliausime per 40 mano muzikos metų – skambės ir seni hitai, ir naujos dainos. Man pačiam tai yra dėkingumo ir džiaugsmo akimirka kiekvieną vakarą lipant į sceną.
Ar paprastai mėgstate atrasti ir vietinius atlikėjus šalyse, kuriose koncertuojate?
Taip, man tai labai patinka. Kiekviena šalis turi savo muzikinę kultūrą, o vietinių menininkų atradimas yra būdas sužinoti apie naujas emocijas ir istorijas. Net jei laiko yra mažai, visada stengiuosi paklausyti kažko, kas mane įkvėptų.
Kaip atrodo jūsų pasiruošimas pasauliniam turui – kokios yra tam tikros proceso dalys, kurių publika dažniausiai nemato, tačiau jos yra būtinos?
Pasiruošimas yra kur kas daugiau nei tai, ką žiūrovai pamato scenoje. Tai ilgos repeticijų valandos, techniniai pasiruošimo darbai, komandos koordinavimas, garso ir apšvietimo patikros. Viskas turi veikti itin tiksliai, nes tik taip pasirodymas tampa natūralus ir sklandus, o publika gali mėgautis emocijomis be jokių trikdžių.
Ar turite kokių nors mažų, bet svarbių ritualų prieš išeinant į sceną? Ir ar yra kažkas, ko niekada nedarote koncerto dieną?
Prieš išeidamas į sceną, visada stengiuosi kuo labiau susikaupti ir nesiblaškyti. Tai būdas psichologiškai pasiruošti ir pasirodyme parodyti viską, ką galiu.
Esate minėjęs, kad mėgstate aktyvų gyvenimo būdą. Kiek ši gyvenimo dalis kenčia jūsų gastrolių metu?
Tiesa, kad man patinka aktyvus gyvenimo būdas, o kelionės ir koncertai šiek tiek sumažina laisvo laiko. Nepaisant to, aš stengiuosi išnaudoti kiekvieną akimirką, net ir trumpą, kad galėčiau pajudėti ar tiesiog pasikrauti energijos: tai padeda išlaikyti koncentraciją ir energiją scenoje.
Kaip išlaikote tą vidinę pusiausvyrą ir energiją nuolat keliaudamas?
Stengiuosi susitelkti į tai, ką turiu daryti scenoje. Nedideli ramybės ir apmąstymų momentai padeda palaikyti energiją ir vidinę pusiausvyrą, net intensyvaus turo ritmo metu.
O koks jūs esate tada, kai išsijungia prožektoriai ir baigiasi koncertas? Apie ką tuo metu sukasi jūsų kasdienis gyvenimas?
Kai užgęsta scenos šviesos, grįžtu prie paprastų kasdienybės dalykų: šeimos, santykių ir įprastų akimirkų, kurios suteikia pusiausvyrą. Būtent ten randu energiją ir ramybę pasiruošti kitiems pasirodymams.
Kas šiandien jums yra sėkmė – ar jos apibrėžimas jūsų gyvenime per metus pasikeitė?
Man šiandien sėkmė reiškia gebėjimą paliesti tuos, kurie manęs klausosi, ir likti ištikimam savo muzikai.
Už ką šiandien esate labiausiai dėkingas savo gyvenime?
Esu ypač dėkingas už muziką ir už žmones, kurie su manimi yra jau daugelį metų. Šeima, draugai ir galimybė kasdien daryti tai, ką myliu, daro mano gyvenimą pilnavertį ir prasmingą.
