Gryniesiems ruošiami dideli pokyčiai: viena didžiausių pasaulio valstybių žengė žingsnį, kuris palies milijonus

Banknotai ir monetos dar niekur nedingsta, tačiau viena didžiausių pasaulio ekonomikų pradėjo procesą, galintį iš esmės pakeisti tai, kaip milijonai žmonių kasdien atsiskaito už prekes ir paslaugas.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum Kongresui pateikė naują Skaitmeninės ekonomikos įstatymo projektą. Jo tikslas – gerokai išplėsti elektroninius mokėjimus šalyje, kurioje grynieji iki šiol išlieka itin svarbūs.

Didžiausią dėmesį patraukė viena projekto nuostata: Finansų ministerijai būtų suteikta teisė ateityje nustatyti ekonomikos sektorius, kuriuose būtų priimami tik skaitmeniniai mokėjimai.

Tai skamba kaip žingsnis grynųjų pinigų pabaigos link.

Tačiau realybė gerokai sudėtingesnė.

Grynieji rytoj nedings

Svarbiausia detalė – šiuo metu Meksika nepaskelbė datos, nuo kurios visoje šalyje būtų uždrausti grynieji pinigai.

Naujasis dokumentas yra įstatymo projektas, nustatantis teisinį pagrindą tolesnei skaitmeninių mokėjimų plėtrai.

Jame nenumatytas visuotinis draudimas atsiskaityti banknotais ir monetomis.

Dar daugiau – kol kas net neįvardyta, kuriuose konkrečiuose ekonomikos sektoriuose ateityje galėtų būti pereita tik prie skaitmeninių atsiskaitymų.

Šios detalės turėtų būti nustatytos vėliau papildomais teisės aktais.

Taigi kalbos apie visišką ir staigų grynųjų panaikinimą būtų gerokai per ankstyvos.

Tačiau kryptis, kurią pasirinko Meksikos valdžia, nekelia abejonių – šalis nori gerokai sumažinti priklausomybę nuo grynųjų.

Pokytis Meksikoje būtų milžiniškas

Toks sprendimas ypač įdomus dėl vienos priežasties.

Meksika šiandien nėra visuomenė, kurioje grynieji būtų tapę retenybe.

Priešingai – jie vis dar dominuoja daugelyje kasdienių atsiskaitymų.

Viešai skelbiamais Meksikos centrinio banko tyrimų duomenimis, mažos vertės pirkiniams grynieji naudojami itin dažnai. Todėl perėjimas prie platesnio elektroninių mokėjimų naudojimo būtų ne kosmetinis, o fundamentalus pokytis milijonų žmonių kasdienybėje.

Žmogui, įpratusiam už maistą, transportą ar smulkias paslaugas atsiskaityti banknotais, nauja sistema reikštų būtinybę turėti prieigą prie elektroninio mokėjimo priemonių.

Būtent todėl valdžia kalba ne apie staigų grynųjų panaikinimą, o apie laipsnišką procesą.

Valdžia nori matyti daugiau operacijų

Skaitmeniniai atsiskaitymai valdžiai turi vieną labai svarbų pranašumą – jie palieka finansinį pėdsaką.

Grynaisiais atliktą sandorį atsekti daug sunkiau.

Tai ypač aktualu Meksikai, kurioje didelę ekonomikos dalį sudaro neformali veikla.

Elektroninių mokėjimų plėtra gali padėti tiksliau apskaityti ekonominę veiklą, mažinti mokesčių vengimą ir apsunkinti nelegalių pinigų judėjimą.

Valdžiai tai reiškia didesnį finansinių srautų skaidrumą.

Tačiau gyventojams kyla ir visiškai kitų klausimų – nuo privatumo iki galimybės atsiskaityti nutrūkus interneto ar elektros tiekimui.

Vien kortelės neužteks

Meksikos planas nėra tiesiog bandymas priversti visus gyventojus naudotis banko kortelėmis.

Kalbama apie platesnę skaitmeninę finansų infrastruktūrą.

Įstatymo projektas numato didesnį skaitmeninės tapatybės panaudojimą sudarant finansinių paslaugų sutartis, taip pat papildomas galias Meksikos centriniam bankui ir finansų rinkos priežiūros institucijoms.

Valdžia siekia, kad elektroniniai atsiskaitymai būtų prieinami gerokai platesniam gyventojų ratui.

Tai ypač svarbu regionuose, kuriuose dalis žmonių iki šiol naudojasi ribotomis bankinėmis paslaugomis.

Jeigu valstybė norėtų tam tikrose srityse apriboti grynuosius, pirmiausia turėtų užtikrinti, kad gyventojai realiai turėtų kuo atsiskaityti.

Gali atsirasti sritys, kuriose grynieji nebebūtų priimami

Būtent ši projekto dalis sukėlė daugiausia diskusijų.

Numatyta, kad Meksikos finansų ministerija galėtų nustatyti sektorius, kuriuose skaitmeninis atsiskaitymas taptų vieninteliu priimtinu mokėjimo būdu.

Tačiau šiandien konkretaus tokių sektorių sąrašo nėra.

Todėl būtų klaidinga teigti, kad nuo tam tikros datos Meksikoje nebebus galima grynaisiais sumokėti, pavyzdžiui, parduotuvėje, restorane ar degalinėje.

Tokie sprendimai dar turėtų būti priimti atskirai.

Tai labai svarbus skirtumas tarp politinės krypties ir jau galiojančio draudimo.

Meksika nėra vienintelė

Diskusija apie grynųjų ateitį vyksta visame pasaulyje.

Vis daugiau žmonių atsiskaito kortelėmis, telefonais ir kitomis elektroninėmis priemonėmis, o kai kuriose valstybėse grynųjų naudojimas per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo.

Tačiau vyksta ir priešingas procesas.

Kai kurios šalys pradeda sąmoningai saugoti galimybę atsiskaityti grynaisiais.

To priežastis – ne nostalgija banknotams.

Grynieji vertinami kaip atsarginė mokėjimo priemonė sutrikus elektros tiekimui, telekomunikacijoms, bankų sistemoms ar elektroninių mokėjimų infrastruktūrai.

Todėl pasaulis juda ne viena kryptimi.

Švedija pasirinko priešingą kelią

Vienas įdomiausių pavyzdžių – Švedija.

Ilgus metus ji buvo minima kaip valstybė, kuri viena pirmųjų galėtų tapti beveik visiškai negrynųjų pinigų visuomene.

Tačiau saugumo situacija Europoje pakeitė požiūrį.

Švedijos institucijos pradėjo daugiau dėmesio skirti grynųjų prieinamumui ir jų vaidmeniui krizių metu.

Šalies centrinis bankas gyventojams rekomenduoja turėti nedidelę grynųjų atsargą, kurią būtų galima panaudoti sutrikus elektroninėms mokėjimo sistemoms.

Tai parodo įdomų paradoksą.

Kol Meksika siekia mažinti priklausomybę nuo grynųjų, viena labiausiai skaitmenizuotų Europos valstybių stengiasi užtikrinti, kad banknotai visiškai neišnyktų.

O kas vyksta Lietuvoje?

Lietuvoje elektroniniai mokėjimai taip pat sparčiai populiarėja.

Lietuvos banko duomenimis, 2025 metais vietinių negrynųjų mokėjimų skaičius išaugo 17 proc. ir pasiekė 1,52 mlrd. operacijų.

Apklausoje 74 proc. gyventojų nurodė visada arba dažniausiai naudojantys korteles ar kitus elektroninius mokėjimo būdus.

Tačiau tai nereiškia, kad lietuviai atsisakė banknotų.

Net 98 proc. apklaustųjų nurodė naudojantys grynuosius pinigus.

Todėl ir Lietuvoje matoma ta pati tendencija: skaitmeniniai mokėjimai tampa kasdienybe, tačiau grynieji išlieka svarbūs.

Europoje grynieji taip pat nėra naikinami

Europos Sąjunga rengiasi skaitmeninio euro atsiradimui, tačiau jo idėja nėra pakeisti banknotus ir monetas.

Priešingai – ES institucijos kartu diskutuoja apie grynųjų pinigų prieinamumo ir jų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, apsaugą.

Tai reiškia, kad scenarijus, pagal kurį vieną rytą europiečiai pabustų ir sužinotų, jog eurų banknotai tapo nebereikalingi, šiuo metu nėra planuojamas.

Skaitmeniniai ir fiziniai pinigai gali egzistuoti kartu.

Tikroji Meksikos naujiena – ne grynųjų pabaiga

Todėl sensacingą teiginį apie „grynųjų pinigų pabaigą“ verta vertinti atsargiai.

Meksika tikrai žengė svarbų žingsnį.

Naujasis projektas gali suteikti valdžiai galimybę ateityje tam tikrose ekonomikos srityse pereiti tik prie elektroninių atsiskaitymų.

Tačiau grynieji pinigai Meksikoje šiuo metu nėra panaikinti ir nėra paskelbta data, kada jie apskritai išnyks.

Kur kas įdomesnis yra pats pokytis.

Viena didžiausių pasaulio ekonomikų, kurioje milijonai žmonių vis dar kasdien naudoja banknotus ir monetas, pradeda sistemingai stumti šalį skaitmeninių atsiskaitymų link.

Ir būtent tai gali tapti eksperimentu, kurį labai atidžiai stebės likęs pasaulis.

---