Tomas L.
Kuršių marių tarša kaltinamai bendrovei „Grigeo Klaipėda“ prokurorė prašo skirti 5 mln. eurų baudą ir įpareigoti ją visiškai atlyginti aplinkosaugininkų paskaičiuotą per 48 mln. eurų žalą.
Prokurorė Gina Skersinskytė savo baigiamojoje kalboje penktadienį Šiaulių apygardos teismo taip pat paprašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti juridinio asmens reorganizaciją, kol bus įvykdyta teismo jam skirta bausmė.
„Civilinį ieškinį 48 mln. 257 tūkst. eurų (prašau – BNS) tenkinti pilnai, priteisti jį iš bendrovės Aplinkos apsaugos departamentui“, – nurodė prokurorė.
„Grigeo“ grupės prezidentui Gintautui Pangoniui ji paprašė skirti galutinę 4 tūkst. MGL (bazinių socialinių išmokų) baudą, kas sudaro 200 tūkst. eurų.
Be to, G. Skersinskytė paprašė G. Pangoniui taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę ketverius metus dirbti vadovaujamą darbą ar užimti vadovaujamas pareigas.
Jį teismo prašoma pripažinti kaltu dėl nusikalstamos grupės organizavimo, dokumento klastojimu ar disponavimu tokiu dokumentu, piktnaudžiavimo bei aplinkosaugos taisyklių pažeidimo.
„Valdybos pirmininkas davė neteisėtus nurodymus bendrovės vadovams. Veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, jo daroma veika truko ilgą laiką. (…) Kaltu neprisipažino, dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigaili. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog veiką padarė organizuota grupe, yra organizatorius. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta“, – baigiamojoje kalboje sakė prokurorė.
Ekologei prašoma 150 tūkst. eurų baudos, vadovams – mažesnių
Bendrovės ekologei Ritai Liakstutytei, kurią prokuratūra laiko svarbia neteisėtų nurodymų vykdytoja, teismo prašoma skirti 150 tūkst. eurų baudą.
„Pažymėtina, kad jos vaidmuo nėra antraeilis. Būdama atsakinga už aplinkosaugą, ji veikė priešingai, duodavo patarimus, kaip slėpti taršą, ką kalbėti operatoriams“, – teigė G. Skersinskytė.
Buvusiam ilgamečiam „Grigeo Klaipėda“ (tuomet – Klaipėdos kartono fabriko) vadovui Arūnui Pasvenskui ir 2019-aisiais laikinai įmonei vadovavusiam Robertui Krutikovui prokurorė prašo skirti po 125 tūkst. eurų siekiančias baudas.
Bendrovės inžinieriui-technologui Martynui Butkevičiui prašoma 75 tūkst. eurų, dabartiniam „Grigeo Klaipėda“ vadovui Tomui Eikinui, finansų direktoriui Vidmantui Mačiukui ir buvusiam technikos direktoriui Aivarui Petrokui kiekvienam – po 50 tūkst. eurų baudų.
„Grigeo Klaipėda“ gamybos direktoriui Žygimantui Žilevičiui prokurorė teismo paprašė skirti 40 tūkst. eurų, technologijų grupės vadovui Irmantui Zubrui – 35 tūkst. eurų, buvusiam technikos direktoriaus pavaduotojui, dabar pensininkui Rimantui Jonui Bieliauskui – 30 tūkst. eurų baudų.
Mažesnių baudų prašoma žemesnės grandies darbuotojams: buvusiai laborantei pensininkei Rimai Ivaškevičienei – 15 tūkst. eurų, valymo įrenginių operatoriams Arūnui Skierui ir Vasilijui Jefimovui – po 10 tūkst. eurų.
Prokurorė: asmenys turėjo aiškias pareigas siekdami slėpti taršą
Kaip rašė BNS, kaltinimai piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir disponavimu jais, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu byloje pateikti bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių jos darbuotojų.
Juos G. Skersinskytė paprašė pripažinti kaltais dėl visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų.
„M. Butkevičius vykdė aukštesnių vadovų nusikalstamus nurodymus ir organizavo neteisėtą nuotekų išleidimą nuotekų valymo įrenginiuose. R. Ivaškevičienė klastojo nuotekų tyrimų duomenis, kuriuos naudojo R. Liakstutytė atsiskaitydama valstybės institucijoms, teikdama monitoringo duomenis, pildydama deklaracijas“, – baigiamojoje kalboje sakė prokurorė.
„Visi kaltinamieji turėjo aiškias pareigas ir jas vykdė turėdami vieną bendrą tikslą – išleisti biologiškai nevalytas nuotekas į aplinką ir paslėpti bendrovės taršą. Iš susirašinėjimų, žinučių, pokalbių turinio matyti, kad visi kaltinamieji vykdydami nusikalstamus veiksmus nuolat bendravo tarpusavyje, derino savo veiksmus tiek žodžiu, tiek raštu“, – teigė G. Skersinskytė.
Kaltę byloje iš dalies pripažįsta tik R. Ivaškevičienė, ką prokuratūra laiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltu neprisipažino, bet „dėl susidariusios situacijos“ gailisi V. Jefimovas.
Kiti asmenys savo kaltės nepripažino ir gailesčio neišreiškė. Visiems kaltinamiesiems inkriminuotas veikimas organizuotoje grupėje, tai prokuratūra laiko jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Vadovas: atlyginsime objektyviai patvirtintą žalą
Prokurorei paprašius bausmių, „Grigeo Klaipėda“ vadovas T. Eikinas BNS perduotame komentare sakė, kad bendrovė siekia atkurti „objektyviai patvirtintą“ žalą.
„Tikimės, kad teismas atsakys į visus klausimus ir leis greičiau padaryti tai, kas visiems mums svarbiausia – atkurti gamtai padarytą žalą ir užtikrinti aplinkai draugišką įmonės veiklą“, – nurodė generalinis direktorius.
„Visą objektyviai patvirtintą žalą gamtai atlyginsime, o konkrečių asmenų atsakomybes įvertins ir nustatys teismas“, – sakė T. Eikinas.
BNS skelbė, kad teismui nagrinėjant bylą užpernai gegužę „Grigeo Klaipėda“ pripažino padariusi pažeidimų, tačiau tvirtino, kad Aplinkos apsaugos departamento (AAD) paskaičiuota 48 mln. eurų viršijanti žala gamtai yra per didelė.
Bendrovės požiūriu, nuostolis skaičiuotinas iš teršalų pašalinus biocheminio deguonies suvartojimo rodiklį, kuris AAD ieškinyje sudaro didžiąją dalį žalos.
„Grigeo Klaipėda“ tuomet teigė, pašalinus šiuos teršalus, ieškinio dydis turėtų siekti 2,2 mln. eurų, o įvertinus įmonės siūlytą 2 mln. eurų vertės bandomąją priemonę dėl nendrių šienavimo Kuršių marių pakrantėje, žala sudarytų 223 tūkst. eurų.
„Mes siekiame, kad būtų leista konkrečiomis aplinkos atkūrimo priemonėmis pašalinti teršalus iš marių. Esame pasirengę atsakyti pagal Europos Sąjungoje taikomas žalos aplinkai fakto nustatymo ir atlyginimo metodikas“, – nurodė T. Eikinas.
„Grigeo Klaipėda“ yra pasidariusi visas reikiamas išvadas sau, siekiame užtikrinti tvarų didžiausios makulatūros perdirbėjos Baltijos šalyse veiklos tęstinumą“, – pažymėjo įmones vadovas.
Šių metų balandį teisme duodamas parodymus, jis teigė, kad dėl teisėsaugos ikiteisminio tyrimo ir institucijų požiūrio ketverius metus truko anaerobinio reaktoriaus, turinčio pagerinti nuotekų valymą, įrengimas.
T. Eikinas tuomet akcentavo, kad bendrovė institucijų, politikų ir visuomenės akyse tapo toksiška.
Kituose teismo posėdžiuose spalio 23 ir 24 dienomis baigiamąjį žodį tars civilinio ieškovo – AAD atstovės.
„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų, įtarus, kad su tuo susijusi bendrovės dokumentacija galėjo būti klastojama.
Teisėsaugos duomenimis, įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido nuo 2012-ųjų iki 2020-ųjų sausio. AAD skaičiavimu, maždaug šiuo laikotarpiu „Grigeo Klaipėda“ neteisėtai išleido bent 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų gamybinių nuotekų.
G. Skersinskytė ketvirtadienį savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad nuotekų užterštumas organinėmis medžiagomis leistinas aplinkosaugines normas viršijo 166 kartus.
Šioje didelės apimties 133 tomų byloje yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų, kaltinamąjį aktą sudaro per 300 lapų.
