Aidas Užkuraitis
Ar kada susimąstėte, kiek daug apie jus žino „Google“? Vienas privatumo tyrėjas suskaičiavo, kad per mėnesį „Google“ užfiksavo 24 000 sąveikų su jo paskyra – tai vidutiniškai apie 800 įrašų per dieną, nors jis net nenaudoja „Gmail“.
Kiekviena paieška, kiekvienas maršrutas žemėlapiuose, kiekvienas peržiūrėtas vaizdo įrašas ar įrašytas sakinys dokumente papildo jūsų skaitmeninį „akvariumą“, kurį valdo „Google“.
„Google“ verslo modelis: ne technologijos, o reklama
Nors daugeliui „Google“ asocijuojasi su paieška, žemėlapiais ar „YouTube“, iš tiesų tai reklamos bendrovė. Daugiau kaip 70 proc. jos pajamų sudaro reklama, o technologijos kuriamos tam, kad būtų patogiau rinkti duomenis ir brangiau parduoti reklamos plotą.
Kiekviena paslauga – nuo „Chrome“ iki „Maps“ ar „Docs“ – pagal nutylėjimą stebi ir įrašo jūsų veiksmus. Tai vadinama personalizavimu, tačiau iš esmės reiškia: „žiūrime, ką darote, kad galėtume jums rodyti geriau taikomas reklamas“.
Net jei nesate prisijungę, „Chrome“ gali siųsti tai, ką rašote adreso juostoje, į „Google“ serverius realiuoju laiku. Daugiau kaip pusė tinklalapių pasaulyje naudoja „Google Analytics“, o milijonai – „reCAPTCHA“, todėl „Google“ jus seka ir ten, kur, rodos, jos nėra.
Dvi pavojingos „galinės durys“
Pirmoji „galinė durys“ – „Gmail“ ir Jungtinių Valstijų valdžios prieiga. Pagal Užsienio žvalgybos priežiūros įstatymo 702 skirsnį JAV institucijos gali rinkti duomenis apie ne JAV piliečius, tačiau į šią „šukavimo tinklą“ dažnai patenka ir amerikiečių, bendravusių su užsieniečiais, laiškai.
Be to, Federalinis tyrimų biuras gali siųsti nacionalinio saugumo laiškus ir gauti vartotojo tapatybės bei kontaktų duomenis be teismo leidimo. Vis dažniau naudojami ir administraciniai šaukimai, kurių teisėtumas kelia abejonių, tačiau apie juos vartotojai dažniausiai nieko nesužino.
Antroji „galinė durys“ susijusi su „Google“ reklamos sistema. Kiekvieną kartą, kai jums rodoma reklama, į reklamos biržas iškeliauja užklausa su jūsų profilio duomenimis, neretai ir tiksliomis GPS koordinatėmis. Duomenų brokeriai šiuos srautus renka ir pildo savo profilius, kurie vėliau parduodami, įskaitant valstybės institucijoms.
DI ir „asmeninė žvalgyba“
Naujausia kryptis – „Gemini“ ir vadinamoji asmeninė žvalgyba. Prisijungus „Gmail“, kalendorių, dokumentus bei „YouTube“, DI gali perieškoti viską, ką „Google“ apie jus žino, ir siūlyti atsakymus bei santraukas.
Nors bendrovė teigia, kad neapdoroja jūsų el. laiškų turinio tiesiogiai, smulkusis šriftas atskleidžia, jog jūsų duomenys ir iš jų padarytos išvados gali būti naudojami DI modeliams tobulinti visiems vartotojams. Taip „Google“ uždirba du kartus – parduodama jums reklamas ir parduodama DI, išmokytą iš jūsų gyvenimo.
Visiškai ištrinti savo pėdsakų iš „Google“ ekosistemos neįmanoma, tačiau galima juos sumažinti: naudoti alternatyvias paieškos sistemas, išjungti vietos istoriją ir nereikalingas personalizavimo funkcijas, rečiau prisijungti prie paskyros naršyklėje.
Galiausiai verta sau nuoširdžiai atsakyti, kiek duomenų „Google“ jau turi ir kiek dar esate pasiruošę atiduoti. Nes klausimas ne tik apie vieną įmonę, o apie tai, ar tokio stebėjimo interneto mes iš tiesų norime.
