Aidas Užkuraitis
Daugybė žmonių vakare ramiai išgeria puodelį kavos ir vėliau sako tą patį: „Man kofeinas netrukdo – užmiegu be problemų.“
Tačiau naujausi mokslininkų nagrinėjami duomenys rodo, kad vien gebėjimas greitai užmigti dar nebūtinai reiškia, jog kofeinas jūsų miego nepaveikė.
Pokyčiai gali vykti jau užmigus – tuo metu, kai pats žmogus jų net nepastebi.
Galite išmiegoti aštuonias valandas, tačiau yra vienas „bet“
Miego kokybė nėra vertinama vien pagal tai, kiek valandų žmogus praleido lovoje.
Mokslininkai smegenų elektrinį aktyvumą gali stebėti elektroencefalografijos, arba EEG, metodu. Jis leidžia pamatyti ne tik tai, ar žmogus miega, bet ir subtilius smegenų veiklos pokyčius skirtingose miego stadijose.
Vienas svarbiausių rodiklių – lėtosios smegenų bangos, siejamos su giliu ir atkuriamuoju miegu.
Tyrimų duomenys rodo, kad kofeinas gali sumažinti šį lėtųjų bangų aktyvumą.
Todėl teoriškai įmanoma situacija, kai žmogus vakare užmiega be didelių sunkumų, neprisimena dažnų prabudimų ir ryte mano išmiegojęs visą naktį, tačiau jo smegenų aktyvumas miego metu buvo kitoks.
Smegenys gali išlikti aktyvesnės, nei tikėtumėtės
Kitas tyrimas, kuriame buvo analizuojami 40 sveikų suaugusiųjų EEG duomenys, pateikė dar įdomesnių rezultatų.
Tyrėjai lygino smegenų veiklą po kofeino ir placebo.
Nustatyta, kad kofeinas miego metu didino smegenų signalų sudėtingumą ir keitė jų dinamiką. Poveikis buvo ypač pastebimas NREM miego metu.
Paprastai tariant, kofeino paveiktos smegenys miegodamos demonstravo aktyvesnei būsenai būdingų požymių.
Tai nereiškia, kad kavos išgėręs žmogus visai nepailsi. Tačiau rezultatai padeda paaiškinti, kodėl vien miego trukmė ne visada parodo tikrąją jo kokybę.
Kodėl vienas žmogus vakare išgeria kavos ir miega, o kitas – ne?
Čia nėra vienos visiems tinkančios taisyklės.
Kofeino poveikis žmonėms labai skiriasi.
Tam įtakos gali turėti amžius, genetika, kofeino metabolizmo greitis, stresas, nuovargis ir bendras per dieną suvartojamas kofeino kiekis.
Todėl draugo pasakymas „aš prieš miegą išgeriu kavos ir man nieko“ nebūtinai reiškia, kad tas pats galios kitam žmogui.
Dar įdomiau tai, kad kai kuriems jautresniems žmonėms reikšmės gali turėti ne vien paskutinis kavos puodelis prieš miegą, bet ir bendras per visą dieną gautas kofeino kiekis.
Jaunesnių žmonių smegenyse pastebėtas ryškesnis efektas
40 suaugusiųjų tyrime dalyvavo jaunesni ir vidutinio amžiaus žmonės.
Mokslininkai nustatė, kad kai kurie kofeino sukelti smegenų aktyvumo pokyčiai REM miego metu buvo ryškesni jaunesnių, 20–27 metų, dalyvių grupėje nei 41–58 metų žmonėms.
Viena iš galimų priežasčių siejama su adenozino receptoriais.
Adenozinas dalyvauja procesuose, dėl kurių dienai einant jaučiame didėjantį mieguistumą. Kofeinas blokuoja jo poveikį ir todėl kurį laiką galime jaustis žvalesni.
Tačiau tas pats mechanizmas gali turėti reikšmės ir tada, kai ateina laikas miegoti.
Čia gali prasidėti uždaras ratas
Situacija pažįstama daugeliui.
Ryte žmogus jaučiasi pavargęs, todėl išgeria kavos. Dieną nuovargis sugrįžta – išgeriamas dar vienas puodelis. Vėliau prireikia trečio.
Kofeinas kuriam laikui padeda jaustis budresniam.
Tačiau jeigu didesnis jo kiekis ar vėlyvas vartojimas konkrečiam žmogui blogina nakties poilsį, kitą rytą jis gali atsikelti dar labiau pavargęs.
Tuomet vėl norisi kavos.
Taip gali susiformuoti savotiškas ratas: nuovargis skatina vartoti daugiau kofeino, o prastesnis nakties poilsis kitą dieną vėl didina stimuliacijos poreikį.
Tai nereiškia, kad kavos reikia atsisakyti
Mokslininkų rezultatai nėra raginimas visiems žmonėms nustoti gerti kavą.
Kofeino poveikis priklauso nuo kiekio, vartojimo laiko ir individualaus jautrumo.
Tačiau žmogui, kuris miega pakankamai valandų, bet rytais nuolat jaučiasi nepailsėjęs, verta atkreipti dėmesį ne tik į laiką, kada eina miegoti.
Svarbus gali būti ir kofeino kiekis bei tai, kada per dieną jis suvartojamas.
Ir čia slypi įdomiausia tyrimų žinia: kartais klausimas turėtų būti ne „ar po kavos aš užmiegu?“, o „kaip mano smegenys miega, kai aš jau užmigau?“.
