Iš pensijų fondų pasiėmusiems pinigus – ministro kritika: buities gerinimą pavadino finansinio neraštingumo ženklu

Šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų pasinaudojo galimybe pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, o į žmonių sąskaitas per pirmąjį reformos etapą sugrįžo daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Vieni šiuos pinigus investavo, kiti panaudojo būstui ar skoloms, o dalis nusprendė tiesiog pagerinti kasdienį gyvenimą.

Tačiau finansų ministras Taurimas Valys į tokį pasirinkimą žvelgia kritiškai.

Jo vertinimu, jeigu ilgalaikiam kaupimui skirti pinigai tiesiog išleidžiami ir nebegalvojama apie ateitį, tai atskleidžia žemą finansinio raštingumo lygį.

Vis dėlto ministras pripažįsta ir kitą, gyventojams gerokai jautresnę problemos pusę: jeigu žmogui pensijos santaupų prireikia elementariems namų daiktams įsigyti, tai daug pasako ir apie jo dabartinę finansinę padėtį.

Iš antrosios pakopos pasitraukė beveik 600 tūkst. žmonių

2026-ieji Lietuvos pensijų sistemai tapo lūžio metais.

Pakeitus antrosios pakopos kaupimo taisykles, gyventojams atsirado galimybė iki 2027 metų pabaigos apsispręsti dėl tolesnio dalyvavimo sistemoje.

Rezultatai parodė, kiek daug žmonių tokios galimybės laukė.

Per pirmąjį metų ketvirtį iš kaupimo pasitraukė beveik 0,6 mln. žmonių – apie 40 proc. antrosios pakopos dalyvių.

Jiems išmokėta daugiau kaip 3 mlrd. eurų.

Tai milžiniška pinigų suma, per gana trumpą laiką patekusi į gyventojų rankas.

Vieni investavo, kiti nusprendė gyventi geriau dabar

Žmonių pasirinkimai skirtingi.

Dalis gautų pinigų nukeliavo į nekilnojamąjį turtą, trečiąją pensijų pakopą, investicinį draudimą ar kitas ilgalaikes finansines priemones.

Tačiau buvo ir žmonių, kurie nusprendė pinigus panaudoti kasdieniams poreikiams.

Būsto remontas, buitinė technika ar kitos ilgai atidėliotos išlaidos kai kurioms šeimoms pasirodė svarbesnės už pinigus, kurių reikėtų laukti iki pensijos.

Ir būtent toks pasirinkimas sulaukė T. Valio kritikos.

Ministras pavartojo griežtą žodį – „ištaškoma“

T. Valys kalbėjo apie situacijas, kai iš pensijų fondų atsiimtos lėšos tiesiog išleidžiamos neplanuojant ateities.

Jo vertinimu, toks elgesys rodo bendrą finansinio raštingumo problemą.

Tačiau ministras čia pat pateikė ir kitą argumentą.

Jeigu žmonėms neužtenka dabartinių pajamų namų apyvokos daiktams įsigyti ir tam prireikia ilgalaikių pensijos santaupų, problema gali būti ne vien žmogaus gebėjimas valdyti pinigus.

Tai gali rodyti ir sudėtingesnę ekonominę situaciją.

Kitaip tariant, diskusija nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš vienos frazės apie finansinį neraštingumą.

Ruginienė į situaciją žvelgia kitaip

Pensijų reformą inicijavusi Inga Ruginienė anksčiau akcentavo kitą šios istorijos pusę.

Jos teigimu, nereikėtų manyti, kad gyventojai visus atsiimtus pinigus paprasčiausiai išleido vartojimui.

Dalis žmonių juos investavo į nekilnojamąjį turtą, trečiąją pensijų pakopą, investicinį draudimą ir kitas priemones.

Svarbiausias reformos principas, jos požiūriu, yra žmogaus teisė pačiam pasirinkti, ką daryti su sukauptomis lėšomis.

Taigi net valdžios viduje galima išgirsti skirtingų akcentų.

T. Valys labiau pabrėžia ilgalaikio finansinio saugumo ir finansinio raštingumo svarbą, o reformos šalininkai – žmogaus pasirinkimo laisvę.

Olekas mato dar vieną naudą

Seimo pirmininkas Juozas Olekas yra atkreipęs dėmesį į ekonominį efektą.

Jeigu iš pensijų fondų atsiimti pinigai išleidžiami Lietuvoje, jie niekur nedingsta.

Žmonės perka prekes, remontuoja būstus, naudojasi paslaugomis.

Verslas gauna daugiau užsakymų, o valstybė – daugiau mokesčių.

Todėl išaugęs vartojimas trumpuoju laikotarpiu gali suteikti papildomą impulsą šalies ekonomikai.

Tačiau tai nepanaikina kito klausimo – kas nutiks žmogui sulaukus pensijos, jeigu ilgalaikėms santaupoms skirti pinigai bus išleisti šiandien?

Čia ir slypi didžiausia dilema

Įsivaizduokime du žmones.

Vienas iš pensijų fondo atsiimtus pinigus išleidžia trumpalaikiams pirkiniams, kurių po kelerių metų galbūt jau nebeturės.

Kitas tuos pačius pinigus investuoja ar panaudoja ilgalaikei skolai sumažinti.

Abu pasitraukė iš tos pačios sistemos, tačiau jų finansinė padėtis po keliolikos metų gali būti visiškai skirtinga.

Todėl vien faktas, kad žmogus atsiėmė pensijų fondo lėšas, savaime neparodo, ar jo sprendimas finansiškai pagrįstas.

Svarbu, ką jis su tais pinigais daro ir kokias pajamas tikisi turėti senatvėje.

Valys žada finansuoti finansinio raštingumo didinimą

T. Valys finansinio raštingumo problemą sieja ne tik su pensijomis.

Jo teigimu, nepakankamos finansinės žinios prisideda ir prie kitų problemų – žmonės lengviau tampa sukčių aukomis, prasčiau vertina finansinę riziką ar priima nepakankamai apgalvotus sprendimus.

Todėl Vyriausybė ketina remti finansinio raštingumo didinimo priemones, įskaitant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyvas.

Tai ypač aktualu dabar, kai labai didelė dalis visuomenės vienu metu turi priimti ilgalaikius sprendimus dėl savo pensijos.

Į ekonomiką atėjo milijardai

T. Valys atkreipia dėmesį ir į dar vieną neįprastą 2026 metų aplinkybę.

Į rinką pateko keli papildomi milijardai eurų.

Jeigu žmonės šiuos pinigus išleis Lietuvoje, gali augti vartojimas, o kartu – valstybės surenkamos PVM ir akcizų pajamos.

Trumpuoju laikotarpiu ekonomikai tai gali būti naudinga.

Tačiau asmeninių finansų požiūriu klausimas visiškai kitoks.

Valstybei gali būti naudinga, kad žmogus šiandien išleidžia daugiau. Pačiam žmogui svarbu, ar po keliolikos metų jis turės pakankamai pajamų senatvėje.

Todėl vieno teisingo atsakymo visiems nėra

T. Valio pasisakymas sukėlė dėmesį dėl griežto finansinio neraštingumo įvertinimo, tačiau jo paties argumentas turi ir antrą dalį.

Jeigu žmonės pensijai kauptus pinigus naudoja todėl, kad šiandien negali sau leisti būtinų pirkinių, tai signalizuoja ne tik apie finansines žinias – tai gali būti ir pajamų bei pragyvenimo lygio problema.

Todėl sprendžiant, ką daryti su antrojoje pakopoje sukauptais pinigais, svarbiausia ne tai, ką pasirinko kaimynas ar kolega.

Pinigus galima išleisti per kelis mėnesius, tačiau sprendimo pasekmės gali būti jaučiamos dešimtmečius. Būtent dėl to 2026-aisiais milijonams lietuvių pensijų klausimas tapo nebe tolima senatvės tema, o sprendimu, kurį reikia priimti šiandien.