Elektriniams paspirtukams Europoje veržiama kilpa: kai kur jau kalbama apie draudimus, o Lietuvoje ruošiamos naujos taisyklės
Elektrinių paspirtukų era, kai šiomis transporto priemonėmis buvo galima naudotis beveik be rimtesnių apribojimų, Europoje sparčiai traukiasi. Viena po kitos valstybės ir didieji miestai griežtina taisykles – keliami amžiaus reikalavimai, įvedamas privalomas šalmas, ribojamas važiavimas pėsčiųjų zonose, o kai kur nuspręsta atsisakyti ir dalijimosi paspirtukais paslaugų.
Pokyčiai artėja ir Lietuvoje. Susisiekimo ministerija žada naujus sprendimus dėl elektrinių paspirtukų bei kitų mikrojudumo priemonių, tačiau svarbu iš karto paneigti galimą klaidingą įspūdį: šiuo metu nėra priimto sprendimo Lietuvoje apskritai uždrausti elektrinius paspirtukus.
Svarstomi gerokai griežtesni jų naudojimo ir registravimo reikalavimai. O Europoje judėjimas ta pačia kryptimi jau įsibėgėjo.
Dar prieš kelerius metus jie buvo miestų ateitis – dabar požiūris sparčiai keičiasi
Elektriniai paspirtukai Europos miestuose išpopuliarėjo neįtikėtinai greitai. Jie tapo patogia priemone trumpoms kelionėms, o dalijimosi paslaugos leido transporto priemonę pasiimti tiesiog gatvėje.
Tačiau kartu išryškėjo ir problemos.
Paspirtukais pradėta važiuoti šaligatviais, pėsčiųjų zonose ir kitose vietose, kur susiduria labai skirtingu greičiu judantys žmonės. Augant paspirtukų skaičiui, daugėjo ir nelaimingų atsitikimų.
Ypač daug diskusijų kelia nepilnamečiai vairuotojai.
Būtent dėl saugumo argumentų daugelis Europos valstybių dabar peržiūri taisykles, kurios dar visai neseniai buvo gerokai liberalesnės.
Kai kurie miestai nuėjo dar toliau – paspirtukams pasakė „ne“
Vienas garsiausių pavyzdžių – Paryžius.
Po 2023 metais surengto balsavimo Prancūzijos sostinė atsisakė nuomojamų elektrinių paspirtukų. Svarbu pabrėžti, kad tai nebuvo absoliutus visų elektrinių paspirtukų draudimas – sprendimas pirmiausia palietė dalijimosi paslaugas.
Panašiu keliu vėliau pasuko ir kiti Europos miestai.
Europos kelių eismo saugumo institucijų skelbiamais duomenimis, bendrų elektrinių paspirtukų paslaugų atsisakė arba planuoja atsisakyti ir tokie miestai kaip Madridas, Florencija bei Praha.
Briuselyje bendrų elektrinių paspirtukų draudimas numatytas nuo 2027 metų.
Taigi Europoje nėra vieno visiems galiojančio „paspirtukų draudimo“. Vietoje to formuojasi skirtingų nacionalinių ir miestų taisyklių sistema.
Ispanijoje jau įsigaliojo pokyčiai, kuriuos pajus beveik kiekvienas paspirtukininkas
Ispanija tapo dar vienu ryškiu pavyzdžiu.
Nuo 2026 metų spalio pradžios šalyje pradėtos taikyti naujos nacionalinės eismo taisyklės.
Nustatytas minimalus 15 metų amžius elektriniam paspirtukui vairuoti, o šalmo naudojimas tapo privalomas.
Taip pat nustatyti papildomi reikalavimai matomumui prastesnėmis sąlygomis.
Pokyčio esmė paprasta: taisyklės, kurios anksčiau galėjo skirtis priklausomai nuo konkretaus miesto, vis labiau vienodinamos nacionaliniu mastu.
Airija pasirinko dar griežtesnę ribą – viena grupė paspirtukais viešose vietose važiuoti nebegali
Airijoje nuo spalio 2 dienos įsigaliojo itin reikšmingas pakeitimas.
Elektriniais paspirtukais viešose vietose nebeleidžiama važiuoti jaunesniems nei 18 metų žmonėms.
Iki tol minimali amžiaus riba buvo 16 metų.
Tai reiškia, kad net 16 ar 17 metų jaunuolis, kuris anksčiau teisėtai naudojosi reikalavimus atitinkančiu elektriniu paspirtuku, dabar viešame kelyje ar dviračių take juo važiuoti nebegali.
Be to, Airijoje sugriežtinti ir kiti saugumo reikalavimai.
Tai vienas aiškiausių ženklų, kaip greitai keičiasi Europos valstybių požiūris į mikrojudumą.
Lietuvoje pasigirdo labai aiškus signalas – dabartinės padėties palikti neketinama
Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas jau paskelbė, kad ministerija rengia naujus sprendimus.
Didžiausią susirūpinimą kelia nelaimingų atsitikimų statistika ir nepilnamečių dalyvavimas eisme.
Ministras yra atkreipęs dėmesį į reikšmingai išaugusį nepilnamečių, patenkančių į nelaimes su mikrojudumo priemonėmis, skaičių.
Todėl svarstoma peržiūrėti amžiaus reikalavimus.
Tačiau tuo planai nesibaigia.
Vienas pokytis būtų kur kas didesnis – kalbama apie registravimą
Ministerija taip pat svarsto, kaip spręsti elektrinių transporto priemonių registravimo problemą.
Lietuvos keliuose atsirado nemažai elektrinių priemonių, kurios išoriškai gali priminti paspirtukus ar dviračius, tačiau pagal galią ir greitį jau priartėja prie rimtesnių motorinių transporto priemonių.
Dabartinė sistema ne visais atvejais leidžia jas paprastai identifikuoti ir registruoti.
Todėl būsimais pakeitimais gali būti siekiama aiškiau atskirti įprastas mikrojudumo priemones nuo galingesnių elektrinių transporto priemonių.
Tai gali tapti vienu svarbiausių būsimos reformos klausimų.
Tačiau Lietuvoje taisyklės jau dabar gerokai griežtesnės, nei dalis žmonių mano
Elektriniu paspirtuku Lietuvoje negalima važiuoti bet kur ir bet kaip.
Įprasta elektrinė mikrojudumo priemonė apibrėžiama pagal nustatytas galios ir projektinio greičio ribas. Jaunesniems nei 18 metų vairuotojams šalmas yra privalomas, o suaugusiesiems – rekomenduojamas.
Paspirtukas turi turėti tvarkingą stabdį, garso signalą bei nustatytus žibintus.
Jeigu yra dviračių takas, pirmiausia turi būti naudojamasi juo.
Šaligatviu galima važiuoti tik tam tikrais atvejais, o prasilenkiant su pėsčiuoju būtina pasirinkti saugų, artimą pėsčiojo judėjimui greitį.
Automagistralėse ir greitkeliuose elektriniais paspirtukais važiuoti draudžiama.
Dar viena idėja gali pakeisti situaciją parkuose
Seime taip pat atsirado atskira iniciatyva uždrausti elektrinių mikrojudumo priemonių ir dviračių eismą parkuose.
Tokio pasiūlymo argumentas – parkai pirmiausia turėtų likti pėsčiųjų, poilsio ir rekreacijos erdvėmis.
Iniciatyvos šalininkai atkreipia dėmesį, kad parkuose žmonių judėjimas sunkiai prognozuojamas: pėstieji staiga sustoja ar pakeičia kryptį, šalia būna vaikų.
Tačiau tai kol kas yra teisėkūros pasiūlymas, o ne visoje Lietuvoje jau galiojantis draudimas.
Šis skirtumas itin svarbus.
Naujos taisyklės beveik parengtos, tačiau didžiausias klausimas dar neatsakytas
Susisiekimo ministerija yra paskelbusi, kad spalį ketina pristatyti konkretesnius pasiūlymus dėl mikrojudumo priemonių saugumo.
Svarstomas ne tik elektrinių paspirtukų klausimas.
Pokyčiai gali apimti elektrinius dviračius, elektrinius motorolerius ir kai kurias trirates bei keturrates elektrines priemones, kurios dabar viešajame eisme pasirodo neregistruotos.
Todėl būsima reforma gali būti gerokai platesnė, nei leidžia suprasti vien diskusija apie paspirtukus.
Ar elektriniai paspirtukai Lietuvoje bus uždrausti? Čia svarbiausia neapsigauti dėl antraštės
Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Lietuva ruošiasi visiškai uždrausti elektrinius paspirtukus.
Tikslesnis vaizdas kitoks.
Europa griežtina mikrojudumo reguliavimą, kai kurie miestai atsisako nuomojamų paspirtukų, atskiros valstybės kelia minimalų vairuotojų amžių, o Lietuva rengia naujus reikalavimus dėl amžiaus, saugumo ir galimo transporto priemonių registravimo.
Kokie konkretūs pakeitimai galiausiai taps įstatymu Lietuvoje, paaiškės tik paskelbus ir priėmus teisės aktų pakeitimus.
Tačiau viena kryptis jau matoma labai aiškiai: laikotarpis, kai elektrinių paspirtukų naudojimas buvo reguliuojamas gana laisvai, Europoje artėja prie pabaigos.




