Aidas Užkuraitis
Lietuvos vairuotojams degalinėse – vis mažiau gerų žinių. Dyzelino kaina rugsėjį šovė aukštyn ir jau gerokai perkopė 2 eurų už litrą ribą. Naujausi duomenys rodo, kad vidutinė jo kaina Lietuvoje priartėjo prie 2,25 euro už litrą, o kai kuriose degalinėse vairuotojai mato ir dar didesnius skaičius.
Dar nemalonesnę žinią siunčia energetikos ekspertai. Pasak jų, dabartinis kainų šuolis nėra vien trumpalaikis svyravimas, kurį galima paaiškinti viena priežastimi.
Susidėjo keli veiksniai vienu metu – geopolitinė įtampa, sutrikusi prekyba, mažesni Europos naftos perdirbimo pajėgumai ir didžiulė dyzelino paklausa.
Energetikos ekspertas profesorius Vidmantas Jankauskas situaciją apibūdino itin aiškiai: „Įklimpome ilgam laikui.“
Skaičiai degalinėse pasikeitė labai greitai
Dar vasaros pradžioje situacija atrodė visiškai kitaip.
Birželį vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekė maždaug 1,83 euro už litrą. Liepą ji pakilo iki maždaug 1,89 euro, rugpjūtį jau viršijo 2 eurus.
O rugsėjį šuolis tęsėsi.
Rugsėjo 18-osios duomenimis, vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje jau siekė apie 2,24 euro už litrą.
Palyginimui, 95 markės benzino vidutinė kaina tuo metu buvo apie 1,94 euro.
Taigi susidarė vairuotojams neįprastai skaudus skirtumas – dyzelinas vidutiniškai kainuoja maždaug 30 centų už litrą daugiau nei benzinas.
Pilnas bakas – jau visai kita suma
Kainų skirtumas ypač aiškiai pasimato ne degalinės švieslentėje, o pripildžius automobilio baką.
Jeigu dyzelinas kainuoja 2,24 euro už litrą, už 50 litrų tektų sumokėti apie 112 eurų.
Kai litras kainavo 1,83 euro, toks pats kiekis būtų kainavęs maždaug 91,50 euro.
Skirtumas – daugiau nei 20 eurų už vieną 50 litrų papildymą.
Žmogui, kuris degalų baką pripildo kelis kartus per mėnesį, metinės papildomos išlaidos jau gali būti skaičiuojamos šimtais eurų.
Kodėl būtent dyzelinas?
V. Jankauskas dyzeliną vadina savotišku ekonomikos „arkliuku“.
Ir neatsitiktinai.
Dyzeliną naudoja ne tik lengvieji automobiliai. Jis reikalingas sunkvežimiams, žemės ūkio technikai, statybų sektoriui ir didelei daliai kito transporto.
Todėl jo paklausa nėra tokia lanksti kaip kai kurių kitų produktų.
Jeigu dyzelinas pabrangsta, sunkvežimiai negali tiesiog nustoti važiuoti, o ūkininkai – sustabdyti darbų.
Tai reiškia, kad net smarkiai kylant kainai paklausa išlieka didelė.
Europa pati sumažino savo galimybes
Tačiau tikroji problema prasidėjo gerokai anksčiau nei dabartinis kainų šuolis.
Per pastaruosius 10–15 metų Europoje sumažėjo naftos perdirbimo pajėgumai.
Dalis naftos perdirbimo gamyklų neatlaikė tarptautinės konkurencijos ir buvo uždarytos.
Kol pasaulinės tiekimo grandinės veikė sklandžiai, tai neatrodė tokia didelė problema – trūkstamus naftos produktus buvo galima importuoti.
Tačiau geopolitinei situacijai pasikeitus šis modelis tapo gerokai pažeidžiamesnis.
Anksčiau didžiuliai kiekiai atkeliaudavo iš Rusijos
Europa ilgą laiką didelę dalį jai reikalingo dyzelino importuodavo iš Rusijos.
Pasak V. Jankausko, prieš daugiau nei du dešimtmečius importas iš Rusijos siekė apie 30 mln. tonų, o prasidėjus karui Ukrainoje šis srautas smarkiai sumažėjo.
Europa pradėjo ieškoti alternatyvų kitose rinkose.
Tačiau atsirado paradoksali situacija.
Eksperto teigimu, Europa vis dar gali netiesiogiai gauti naftos produktų, pagamintų naudojant rusišką žaliavą – tik jau per trečiąsias valstybes.
Vienas iš tokių svarbių prekybos partnerių tapo Indija.
Taigi tiekimo grandinė pailgėjo ir tapo brangesnė.
Dabar prisidėjo dar viena krizė
Jeigu problema būtų tik Rusijos naftos produktų pakeitimas, padėtis būtų paprastesnė.
Tačiau energetikos rinką vienu metu veikia ir įtampa Artimuosiuose Rytuose bei sutrikę svarbūs transporto keliai.
Tai didina tiekimo riziką ir kelia naftos bei jos produktų kainas.
Dar viena problema – pačios naftos perdirbimo maržos.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad jos yra pasiekusios itin aukštą lygį.
Kitaip tariant, brangsta ne tik žaliava. Labai svarbu tampa ir tai, kiek pasaulis pajėgus ją perdirbti į vairuotojams reikalingą kurą.
Lietuvai skauda dar labiau dėl vienos senos priežasties
Lietuvoje dyzelino kainų šuolis ypač jautrus dėl mūsų automobilių parko struktūros.
Daugelį metų dyzelinas buvo laikomas ekonomišku pasirinkimu.
Tai darė įtaką ir žmonių sprendimams perkant automobilius.
Todėl Lietuvoje iki šiol važinėja labai daug dyzelinių transporto priemonių, o automobilių parkas išlieka palyginti senas.
Dabar situacija apsivertė.
Žmonės, kurie dyzelinį automobilį rinkosi tikėdamiesi mažesnių degalų sąnaudų ir pigesnio kuro, degalinėse mato priešingą vaizdą – dyzelinas tapo gerokai brangesnis už benziną.
Greitai pakeisti automobilio gali ne kiekvienas
Teoriškai aukštos degalų kainos turėtų skatinti vairuotojus rinktis ekonomiškesnes transporto priemones.
Praktiškai tai nevyksta per kelis mėnesius.
Naujesnis automobilis daugeliui šeimų yra vienas didžiausių pirkinių, todėl žmogus negali vien dėl keliolika ar keliasdešimt centų pabrangusio litro kitą rytą pakeisti savo automobilio.
I. Genytė-Pikčienė būtent tai ir išskiria – Lietuvos automobilių parko transformacija bus lėta.
Tačiau jeigu aukštos degalų kainos išsilaikys ilgiau, jos ilgainiui gali pakeisti žmonių pasirinkimus.
Blogiausia eksperto žinia – greito sprendimo nemato
V. Jankausko vertinimu, viena pagrindinių problemų yra tai, kad prarastų Europos naftos perdirbimo pajėgumų greitai atkurti neįmanoma.
Naujos ar iš naujo paleidžiamos gamyklos nėra projektai, kuriuos galima įgyvendinti per kelis mėnesius.
Tuo metu kitų regionų naftos perdirbimo pajėgumai taip pat patiria didžiulį spaudimą.
Todėl net pagerėjus daliai geopolitinių aplinkybių dyzelino pasiūlos problema gali niekur nedingti.
Būtent dėl to profesorius ir sako, kad Europa šioje situacijoje „įklimpo ilgam“.
Brangus dyzelinas palies ne tik vairuotojus
Čia slypi dar viena problema, kurios degalinės švieslentėje nesimato.
Dyzelino kaina yra svarbi visai ekonomikai.
Juo važiuoja sunkvežimiai, kurie į parduotuves atveža maisto produktus ir kitas prekes. Degalus naudoja statybų, žemės ūkio ir logistikos sektoriai.
Todėl ilgai išsilaikanti aukšta dyzelino kaina gali didinti verslo sąnaudas.
O bent dalis šių sąnaudų ilgainiui gali atsispindėti ir galutinėse prekių bei paslaugų kainose.
Vairuotojams dabar svarbiausias vienas klausimas
Ar dyzelinas artimiausiu metu vėl nukris iki anksčiau įprasto lygio?
Ekspertų vertinimai kol kas didelio optimizmo nesuteikia.
Tam reikėtų ne vien pigesnės naftos. Turėtų stabilizuotis tiekimo keliai, mažėti geopolitinė rizika ir pagerėti naftos produktų pasiūla.
O Europos naftos perdirbimo pajėgumų problema per trumpą laiką niekur nedings.
Todėl 2,20 euro ribą perkopęs dyzelinas gali būti ne vien kelių blogų savaičių istorija. Ekspertų perspėjimas gerokai rimtesnis – Europa susidūrė su struktūrine degalų pasiūlos problema, kurios greitai išspręsti nepavyks. O Lietuvos vairuotojams tai reiškia, kad prie senųjų dyzelino kainų sugrįžti gali būti gerokai sunkiau, nei daugelis tikisi.
