Aidas Užkuraitis
Paprastas skelbimas internete virto skaudžia finansine pamoka. Moteris, nusprendusi parduoti naudotą čiužinį, sulaukė mandagaus pirkėjo žinutės, tačiau po kelių minučių jos banko sąskaita buvo gerokai tuštesnė.
Policija įspėja, kad tokio pobūdžio sukčiavimų pastaruoju metu daugėja, o nusikaltėliai naudoja vis įtikinamesnius scenarijus.
Viskas prasidėjo nuo skelbimo
Moteris populiarioje skelbimų platformoje paskelbė parduodanti mažai naudotą čiužinį. Netrukus parašė tariamas pirkėjas – domėjosi preke, neklausinėjo dėl kainos ir pasiūlė daiktą atsiimti per kurjerį.
Pokalbis atrodė visiškai įprastas. Sukčius bendravo mandagiai, neskubino ir net pasiūlė „patogesnį atsiskaitymo būdą“.
Lemtinga SMS žinutė
Po kelių minučių moteris gavo SMS su nuoroda. Jai buvo paaiškinta, kad tereikia patvirtinti pinigų gavimą ir kurjerio užsakymą.
Atidariusi nuorodą ji pateko į puslapį, kuris vizualiai priminė banko sistemą. Įvedus prisijungimo duomenis ir patvirtinimo kodą, pinigai iš sąskaitos buvo pervesti sukčiams.
Tik tada moteris suprato, kad jokio pirkimo iš tiesų nebuvo.
Kodėl žmonės vis dar patiki?
Sukčiai nebeveikia kaip anksčiau. Jie nesiunčia akivaizdžiai įtartinų laiškų ar žinučių su daugybe klaidų.
Dabar jie kopijuoja kurjerių, bankų ir skelbimų portalų dizainą, todėl net patyrusiems interneto naudotojams kartais sunku pastebėti skirtumą.
Didžiausia klaida – manyti, kad pinigus reikia „patvirtinti“. Iš tikrųjų pirkėjui pervedus pinigus, pardavėjui nereikia suvesti jokių kodų.
Policija primena tris taisykles
- Niekada neveskite banko ar „Smart-ID“ kodų gavę nuorodą SMS žinute.
- Pinigų gavimui nereikia jokio patvirtinimo.
- Kilus bent menkiausiai abejonei, atsijunkite ir patys prisijunkite prie savo banko programėlės.
Ką daryti, jei jau suvedėte kodus?
Svarbiausia – veikti nedelsiant. Reikia kuo greičiau susisiekti su savo banku, užblokuoti prisijungimus ir informuoti policiją. Kuo greitesnė reakcija, tuo didesnė tikimybė sustabdyti dalį neteisėtų operacijų.
Sukčiai dažniausiai taikosi ne į technologijas, o į žmogaus pasitikėjimą. Todėl didžiausia apsauga – neskubėti ir nepaspausti pirmos pasitaikiusios nuorodos.
