Aidas Užkuraitis
Tai buvo verslas, kurį Austėja Landsbergienė kūrė praktiškai nuo nulio.
Nuo keliolikos vaikų iki didelio privataus švietimo tinklo, veikiančio keliuose Lietuvos miestuose.
Todėl vasarą paskelbta žinia, kad edukologė parduoda Karalienės Mortos mokyklą ir vaikų darželių tinklą „Vaikystės sodas“, daug kam tapo netikėta.
Dabar A. Landsbergienė plačiau paaiškino, kodėl nusprendė atsisveikinti su 16 metų augintu verslu.
Jos atsakyme nuskambėjo labai aiški mintis.
Atėjo momentas, kai ji pati pajuto padariusi viską, ką galėjo.
Pradėjo nuo keliolikos vaikų
Šios verslo istorijos pradžia buvo gerokai kuklesnė nei šiandieninis jos mastas.
A. Landsbergienė privačiame švietime pradėjo veikti prieš daugiau nei pusantro dešimtmečio.
Per šį laiką buvo sukurtas vaikų darželių tinklas „Vaikystės sodas“ bei Karalienės Mortos mokykla.
Darželiai išsiplėtė į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Panevėžį, o Karalienės Mortos mokyklos pradėjo veikti Vilniuje ir Kaune.
Galiausiai tinklas išaugo iki organizacijos, kurioje ugdoma apie 1800 vaikų.
Tačiau būtent pasiektas mastas, o ne verslo nesėkmė, tapo viena svarbiausių priežasčių pradėti galvoti apie kitą etapą.
Vieną dieną sau uždavė svarbų klausimą
Po daugybės metų, praleistų kuriant ir plečiant organizaciją, A. Landsbergienei teko įvertinti, kur ji pati nori judėti toliau.
Tokie sprendimai versle nėra paprasti.
Ypač kai parduodama ne atsitiktinė investicija, o organizacija, su kuria žmogus buvo susijęs didelę savo profesinio gyvenimo dalį.
A. Landsbergienė savo sprendimą sieja su suvokimu, kad pasiekė etapą, kuriame organizacijai reikia naujų galimybių.
Ji pati savo darbą šiame etape vertina kaip atliktą.
„Padariau viską, ką galėjau“, – aiškindama sprendimą sakė edukologė.
Pirkėją rinkosi ne vien pagal pinigus
Dar viena svarbi šios istorijos detalė – kam buvo nuspręsta perduoti verslą.
Pirkėju tapo tarptautinei „Globeducate“ švietimo grupei priklausanti bendrovė.
„Globeducate“ jungia daugiau kaip 65 mokyklas ir internetines ugdymo programas įvairiose pasaulio šalyse, o jose mokosi dešimtys tūkstančių vaikų.
A. Landsbergienė anksčiau yra pabrėžusi, kad jai buvo svarbu ne tik pats pardavimo faktas.
Svarbi buvo ir organizacijos ateitis.
Naujas partneris įsipareigojo išsaugoti komandą, lietuviškumą, pilietiškumą bei mokyklose taikomą kontekstinio ugdymo tradiciją.
Būtent tai A. Landsbergienė įvardijo kaip vieną svarbiausių dalykų.
Sandorio suma liko paslaptyje
Natūralu, kad paskelbus apie tokio dydžio privataus švietimo tinklo pardavimą kilo klausimas, kiek už jį buvo sumokėta.
Tačiau šis skaičius viešai nepaskelbtas.
Žinoma tik tai, kad pirkėjui leista įsigyti 100 procentų atitinkamų bendrovių akcijų ir perimti vienvaldę jų kontrolę.
Sandorį įvertino ir Lietuvos Konkurencijos taryba.
Institucija nenustatė, kad dėl sandorio būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose, todėl koncentracijai buvo suteiktas leidimas.
Tačiau kiek konkrečiai vertas 16 metų A. Landsbergienės augintas verslas, lieka nevieša sandorio dalimi.
Pardavimas nereiškia, kad ji traukiasi iš švietimo
Čia atsiranda bene įdomiausia visos istorijos dalis.
Galima būtų manyti, kad pardavusi mokyklų ir darželių tinklą A. Landsbergienė nusprendė atsitraukti nuo švietimo.
Tačiau vyksta priešingai.
Ji ir toliau lieka švietimo srityje bei imasi naujų projektų.
Vienas jų – matematikos mokymosi klubas „ACORN“.
Tai rodo, kad verslo pardavimas jai tapo ne profesinės karjeros pabaiga, o perėjimu į kitą etapą.
Po 16 metų – noras pradėti iš naujo
A. Landsbergienė dabar atsidūrė gana neįprastoje situacijoje.
Ji jau žino, ką reiškia pradėti verslą nuo nulio ir išauginti jį iki didelio tinklo.
Tačiau dabar vėl susiduria su ankstyvo verslo etapo klausimais.
Naujoje veikloje nėra šešiolikos metų istorijos ar jau sukurtos didžiulės struktūros.
Vėl reikia auginti idėją.
Pačios edukologės teigimu, būtent ši patirtis leidžia jai suprasti abi verslo puses – tiek pradžią, kai dar nėra aiškaus kelio, tiek etapą, kai didelę organizaciją jau tenka valdyti ir priimti sudėtingus finansinius sprendimus.
Jos laukia ir dar vienas netikėtas vaidmuo
Pardavusi savo ilgai kurtą verslą A. Landsbergienė nusprendė savo patirtį išbandyti ir visiškai kitame formate.
Ji prisijungė prie televizijos projekto „Rykliai. Lietuva“.
Ten jai teks vertinti kitų žmonių verslo idėjas ir spręsti, kurios jų gali būti vertos investicijų.
Šiame vaidmenyje A. Landsbergienė jau bus ne tik edukologė ar švietimo verslo kūrėja.
Ji vertins kitų verslininkų planus iš investuotojos pozicijos.
Tam ji turi labai konkrečios patirties – pati yra perėjusi kelią nuo idėjos iki didelio verslo ir jo pardavimo.
Sprendimą priėmė ne todėl, kad verslas žlugo
Tai viena svarbiausių aplinkybių visoje istorijoje.
Verslo pardavimas kartais automatiškai siejamas su finansinėmis problemomis ar nesėkme.
Šiuo atveju viešai skelbiama informacija rodo kitokią situaciją.
„Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokykla buvo perduoti dideliam tarptautiniam švietimo tinklui.
Pati A. Landsbergienė pardavimą apibūdino kaip organizacijos brandos ženklą ir įvertinimą to, ką kartu su komanda pavyko sukurti per 16 metų.
Tarptautinis pirkėjas savo ruožtu žada suteikti mokykloms ir darželiams prieigą prie platesnio tarptautinio tinklo, mainų ir kitų švietimo iniciatyvų.
Viena gyvenimo dalis baigėsi, bet švietimo ji nepalieka
Po šešiolikos metų A. Landsbergienė užvertė vieną didžiausių savo profesinio gyvenimo skyrių.
Verslas, prasidėjęs nuo keliolikos vaikų, išaugo iki didelio švietimo tinklo ir galiausiai tapo tarptautinės grupės dalimi.
Pati jo įkūrėja pasirinko judėti toliau.
Todėl jos pasakyti žodžiai „padariau viską, ką galėjau“ šioje istorijoje reiškia ne pasitraukimą iš švietimo.
Greičiau priešingai.
A. Landsbergienė lieka šioje srityje, pradeda naujus projektus ir imasi investuotojos vaidmens.
Tik dabar už šešiolika metų kurtos organizacijos vairo stovės jau kiti.
O tai, ką A. Landsbergienė kurs toliau, vėl prasideda beveik nuo pradžių.
