Europos kosminės erdvės ambicijos juda į priekį su IRIS² – vietine alternatyva, lyginama su JAV „Starlink“ ir kitomis interneto tinklų sistemomis. Lietuvių įmonių „Altechna“ ir „Astrolight“, kurios lyderiauja Europoje, vadovai dalijasi įžvalgomis, apie naujausias rinkos tendencijas. Jie atskleidžia, kad lazerinės komunikacijos ryšiai vaidins svarbų vaidmenį nustatant pagrindinius žaidėjus kosmoso varžybose, rašoma „Altechna“ ir „Astrolight“ pranešime žiniasklaidai.
Prieš pat 2025 metus Europos Komisija žengė svarbų žingsnį kosmoso pramonėje – patvirtintas 10,6 mlrd. eurų finansavimas įgyvendinti IRIS² palydovų tinklo projektą. Tai pažangaus ir saugaus greitojo interneto tinklas, veikiantis remiantis naujausiomis kosminio interneto technologijomis. Žinomiausias tokio projekto pavyzdys – „Starlink“, sukurtas ir valdomas Elono Masko įmonės „SpaceX“. Ekspertai atskleidžia, kad analogiška technologija veikiantys tinklai Europoje suteiks saugesnį komunikacijos ryšį ir taps svarbiu žingsniu konkuruojant kosmoso rinkoje.
Kosmoso pramonei įtaką daro įvairios aplinkybės. Vienos jų – nauji išradimai, dirbtinio intelekto vystymasis, tačiau svarbiausias faktorius yra augantys saugaus ir nenulaužiamo interneto tinklo poreikiai. Kosmoso inovacijų žinovų nuomone, 2025 m. fotonikos pramonė taps vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių ateities kosmoso lyderius.
„Tikėtina, kad 2025-ieji bus tie metai, kai kosmoso industrijos konkurencijos centre atsidurs fotonika – ypač dėl lazerinės komunikacijos technologijų“, – pasakoja Antanas Laurutis, generalinis aukštųjų technologijų lazerinės optikos bendrovė „Altechna“ direktorius. „Saugumas, patikimumas ir fotonikos technologijų plėtra daro ją būtina ateities iššūkiams, ypač formuojant interneto komunikacijos tinklus. Tik tie žaidėjai, kurie įdiegs šią technologiją, užims lyderio pozicijas kosmoso varžybose.“
Lazerinė komunikacija praėjusiais metais buvo pripažinta vienu geriausių „TIME“ metų išradimų. Ji pelnė pagyras už galimybę perduoti didelį duomenų kiekį sparčiau ir saugiau nei tradicinės radijo dažnių technologijos. Tyrimai rodo, kad lazerinės komunikacijos rinkos dydis iki 2032 m. augs 40 proc.
Vis dėlto Europos kosmoso sektorius susiduria ir su struktūriniais iššūkiais.
Skirtingai nei Jungtinės Valstijos, kur NASA ir tokios kompanijos kaip „SpaceX“ bendradarbiauja, Europoje dažnai veikiama labiau fragmentiškai ir individualiai.
Kosmoso ir lazerinio ryšio technologijų startuolis „Astrolight“ tobulina lazerinio ryšio tarp Žemės ir kosmos technologiją. Įmonės generalinis direktorius Laurynas Mačiulis mano, kad fotonika 2025 m. „iškels kosmoso pramonę“. Tačiau jis išreiškė susirūpinimą, ar Europa gebės pritaikyti lazerinės komunikacijos tinklus greičiau nei kitos kosmoso valstybės.
„Europa turi pažangias technologijas ir talentų bazę, tačiau vis dar trūksta vientisumo politikoje, mažiau laiko trunkančių biurokratinių procesų ir privačių investicijų, reikalingų išnaudoti tokių projektų kaip IRIS² potencialą“, – teigė L. Mačiulis. „JAV ir Kinija jau žengia pirmyn su dideliais palydovų tinklų projektais ir vykdo lazerinių ryšių bandymus orbitoje. Įdomu, kad Europos įmonės pirmauja tiekiant lazerinių ryšių sistemas JAV, tačiau susiduria su sunkumais randant rinką Europoje. Jei norime panaudoti savo žinių potencialą, Europa neturėtų užsidaryti nuo JAV, o siekti betarpiško bendradarbiavimo.“
„Astrolight“ neseniai pateko į gynybos inovacijų akceleratoriaus NATO DIANA antrąjį etapą. Čia lietuvių įmonė tobulina lazerinių ryšių technologijas ne tik gynybos, bet ir komercinėse srityse.
A. Laurutis pažymi, kad dėl rinkos pasirengimo ir technologinio lazerinio ryšio lygio jį jau galima pritaikyti įvairiose didelio masto kosmoso programose.
„Fotonika nebėra tik niša kosmoso pramonės lenktynėse – ji tampa pagrindine kryptimi, o tie, kurie to nepastebės, gali pralaimėti. Vis dėlto, norint pasiekti sėkmę, Europa taip pat privalo spręsti bendradarbiavimo ir finansavimo spragas. Kosmoso sektoriui reikalingos stiprios viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, nes kitaip inovacijos rizikuoja likti tik laboratorijose.“
Tiek A. Laurutis, tiek L. Mačiulis sutinka, kad artėjantys metai gali iš esmės pakeisti Europos poziciją pasaulinėse kosmoso lenktynėse.
„Tie, kurie dideliu mastu integruos aukšto pralaidumo ir saugias lazerinio ryšio technologijas, laimės. Tačiau kosmoso ateitis nėra vien tik technologijos“, – pasakoja L. Mačiulis.
„Geriau koordinuojant ir investuojant, Europa turi galimybę žengti koja kojon su JAV kaip pirmaujančios kosmoso valstybės. IRIS² projektas yra žingsnis Europos kosmoso sektoriaus augimo link, tačiau tik tokių technologijų komercializacija ir tarptautinis bendradarbiavimas iš tikrųjų paskatins kosmoso sektorių klestėti. Tai bus įdomios kosmoso lenktynės, kurias stebėsime 2025-aisiais.“
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.