Aidas Užkuraitis
Ryte išlipate iš lovos, žengiate kelis žingsnius ir staiga pradeda svaigti galva, aptemsta akyse ar apima silpnumas. Kartais užtenka kelioms sekundėms įsikibti į sieną ar baldą ir nemalonus pojūtis praeina.
Vienkartinis trumpas apsvaigimas nebūtinai reiškia ligą. Tačiau jeigu tokia būsena kartojasi, stiprėja arba žmogus net praranda sąmonę, jos ignoruoti nereikėtų. Viena galimų priežasčių – ortostatinė hipotenzija, kai atsistojus staiga sumažėja kraujospūdis. s
Kas tuo metu vyksta organizme?
Kai žmogus iš gulimos ar sėdimos padėties atsistoja, dėl gravitacijos dalis kraujo trumpam persiskirsto į apatinę kūno dalį.
Paprastai organizmas sureaguoja beveik akimirksniu: kraujagyslės susitraukia, širdies ritmas prisitaiko ir kraujospūdis išlaikomas toks, kad smegenys gautų pakankamai kraujo.
Tačiau kartais ši reakcija būna per lėta. Tuomet kraujospūdis trumpam sumažėja, o žmogus gali pajusti svaigimą, silpnumą, nestabilumą ar regėjimo aptemimą.
Yra konkretūs skaičiai, į kuriuos atkreipia dėmesį specialistai
Ortostatinė hipotenzija paprastai nustatoma, kai per pirmąsias tris minutes po atsistojimo sistolinis, arba vadinamasis viršutinis, kraujospūdis sumažėja bent 20 mmHg, o diastolinis – bent 10 mmHg.
Tačiau vien kraujospūdžio skaičiaus neužtenka.
Svarbu, kada atsiranda simptomai, kaip ilgai jie trunka, kaip dažnai kartojasi ir ar žmogus nėra pradėjęs vartoti naujų vaistų.
Viena dažniausių priežasčių – labai paprasta
Kartais problema gali būti susijusi su skysčių trūkumu.
Ir tam nebūtina visą dieną pamiršti gerti vandens. Skysčių organizmas netenka karščiuojant, gausiai prakaituojant, vemiant ar viduriuojant.
Simptomus taip pat gali paskatinti karštis, ilgas gulėjimas, staigus atsistojimas ar kai kurie vaistai.
Tačiau priežasčių yra ir daugiau, todėl dažnai pasikartojančio svaigimo nereikėtų automatiškai nurašyti vien skysčių trūkumui.
Ypač svarbu prisiminti vartojamus vaistus
Jeigu svaigimas ir aptemimas akyse prasidėjo pradėjus vartoti naujus vaistus arba pakeitus jų dozę, apie tai verta pasakyti gydytojui ar vaistininkui.
Su kraujospūdžio kritimu gali būti susiję kai kurie kraujospūdį mažinantys preparatai, diuretikai ir kiti vaistai.
Tačiau čia labai svarbi viena taisyklė – nereikėtų savavališkai nutraukti gydytojo paskirtų vaistų vien todėl, kad kelis kartus užfiksavote žemesnį kraujospūdį.
Jeigu įtariama, kad simptomus sukelia vaistai, gydymą turi įvertinti sveikatos priežiūros specialistas.
Vyresniems žmonėms pavojingiausias gali būti ne pats svaigimas
Ortostatinė hipotenzija gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniau su ja susiduria vyresni žmonės.
Su amžiumi organizmo gebėjimas greitai reguliuoti kraujospūdį gali silpnėti. Įtakos taip pat gali turėti lėtinės ligos ir vartojami vaistai.
Tačiau viena didžiausių praktinių grėsmių yra kritimas.
Jeigu žmogus atsistoja, jam staiga aptemsta akyse ir prarandama pusiausvyra, galima nugriūti. Vyresniame amžiuje toks kritimas gali baigtis rimta trauma.
Kraujospūdį galima patikrinti ir kitaip
Jeigu svaigimas atsiranda būtent atsistojus, naudinga gydytojui pateikti kuo tikslesnę informaciją.
Lrytas.lt kalbinta vaistininkė Laura Vanagaitė rekomenduoja pirmiausia ramiai pagulėti maždaug penkias minutes ir išmatuoti kraujospūdį bei pulsą.
Tada galima atsistoti ir matavimą pakartoti maždaug po vienos ir po trijų minučių. Jei žmogui stipriai svaigsta galva ar kyla pavojus nugriūti, tokio matavimo vienam atlikti nereikėtų.
Gautus rezultatus ir tuo metu jaučiamus simptomus galima užsirašyti – tokia informacija gali būti naudinga gydytojui.
Ryte nereikėtų šokti iš lovos
Paprasta atsargumo priemonė – keisti kūno padėtį palaipsniui.
Pabudus pirmiausia galima atsisėsti ant lovos krašto, trumpai palaukti ir tik tuomet atsistoti. Jei jau atsistojus pradeda smarkiai svaigti galva, saugiau vėl atsisėsti ar atsigulti, kol savijauta pagerės.
Taip pat svarbu pakankamai gerti, tačiau žmonėms, kuriems dėl širdies, inkstų ar kitų sveikatos problemų gydytojas yra nurodęs riboti skysčius, jų kiekio savarankiškai didinti nereikėtų.
Kada jau nereikėtų numoti ranka?
Jeigu trumpas svaigimas pasitaikė vieną kartą, tai dar nebūtinai rodo rimtą problemą.
Visai kita situacija, jeigu epizodai nuolat kartojasi, žmogus alpsta, svaigimas nepraeina arba kartu atsiranda kitų neįprastų simptomų. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti priežastį.
Svarbiausia – pasikartojančio aptemimo akyse atsistojus nelaikyti tiesiog neišvengiama nuovargio ar amžiaus dalimi. Kartais priežastis gali būti gana paprasta, tačiau kitais atvejais organizmas taip gali signalizuoti, kad kraujospūdžio reguliavimą ar vartojamus vaistus verta įvertinti atidžiau.
