Tomas L.
Vasaros sezonas siejamas su poilsiu, šiluma ir atsipalaidavimu. Tačiau daugelis iš mūsų kasmet pastebime, kad būtent karščio metu tampame irzlesni, nekantresni ar net piktesni.
Kodėl taip nutinka, aiškina Amerikos medicinos centro „ Kettering Health“ ekspertai. Iš pirmo žvilgsnio karštis atrodo kaip tik fizinis krūvis: prakaitas, troškulys, silpnumas. Tačiau jis taip pat veikia mūsų emocijas ir elgesį, net jei to nesuvokiame.
Kai kūnas perkaista, jis sukelia streso reakciją, padidindamas kortizolio ir adrenalino hormonų kiekį. Tai gali sukelti emocinių pokyčių – dirglumą, nerimą, nekantrumą ir net agresiją.
Karščio poveikis psichikai
Kai kūno temperatūra pakyla:
- Sumažėja kraujotaka į smegenis.
- Autonominė nervų sistema yra aktyvuojama.
- Streso hormonų lygis padidėja.
- Kūnas netenka daug skysčių, o tai veikia elektrolitų pusiausvyrą ir nuotaikos neurotransmiterius.
Visa tai gali lemti:
- Sumažėjusi koncentracija
- Blogas miegas
- Depresija arba atvirkščiai – hiperaktyvumas
- Emociniai „blyksniai“
Net ir mažiausi dalykai, pavyzdžiui, eilė parduotuvėje, garsūs kaimynų pokalbiai ar perkaitimas transporte, gali sukelti netikėtą agresijos ar ašarų antplūdį.
Ar tai pavojinga?
Kraštutiniais atvejais karštis gali sukelti šilumos išsekimą arba šilumos smūgį. Vienas iš pirmųjų simptomų gali būti elgesio pokyčiai. Jei žmogus tampa agresyvus, dezorientuotas arba pernelyg susijaudinęs, tai gali rodyti šilumos smūgio pradžią. Tokiu atveju reikia skubios pagalbos.
Ką daryti, kad išliktumėte ramūs
- Dėvėkite kvėpuojančius audinius ir drabužius . Medvilninius, lininius, laisvo kirpimo audinius – bet kokius, kurie leidžia kūnui kvėpuoti. Venkite dėvėti sintetinius ir aptemptus drabužius aukštesnėje nei 30 °C temperatūroje.
- Laikykitės pavėsyje ir vėsoje. Naudokite ventiliatorius, oro kondicionierius arba bent jau drėgnus rankšluosčius ir venkite būti saulėje nuo 11:00 iki 16:00 val.
- Gerkite daug vandens. Dehidratacija yra pagrindinis emocinio stabilumo priešas karštyje. Gerkite po 150–200 ml kas 30 minučių, net jei nejaučiate troškulio.
- Stebėkite savo vaistus . Kai kurie vaistai (antihistamininiai vaistai, diuretikai, antidepresantai) gali padidinti perkaitimo ir dehidratacijos riziką. Jei vartojate vaistus, pasitarkite su gydytoju.
- Judėkite, bet išmintingai . Venkite intensyvių treniruočių lauke, geriau sportuokite ryte arba sporto salėje su oro kondicionieriumi. Rinkitės jogą, Pilatesą, pasivaikščiojimus, o ne sprintus po saule.
- Įsiklausykite į save. Jei jaučiate galvos skausmą, pykinimą, galvos svaigimą ar emocinį išsekimą, padarykite pertrauką, eikite į pavėsį, atsigerkite vandens. Tai ne silpnumas – tai savęs priežiūra.
Kada kreiptis į gydytoją
Normalu būti irzliam. Bet jei jūs:
- nuolatinis nuovargis ar nervingumas karštyje;
- negalite numalšinti troškulio;
- jaučiate galvos svaigimą, sumišimą, silpnumą;
Būtinai pasikonsultuokite su terapeutu. Tai gali būti ne tik perkaitimo, bet ir hormoninio nepakankamumo ar dehidratacijos pasireiškimas, dėl kurio reikia kreiptis į gydytoją.
Vasarą iš tiesų galime dažniau pykti, ir tai lemia ne tik situacija, bet ir mūsų fiziologija. Jūsų kūnas į karštį reaguoja kaip į stresą, ir svarbu tai suprasti, kad nekaltintumėte savęs už nereikalingas emocijas.
Vasara gali būti jauki, jei rūpinatės savo kūnu ir protu. Dėvėkite kepurę, gerkite vandenį, ilsėkitės pavėsyje ir būkite malonūs sau. Jūs ne tik „niurnate“ – jūs prisitaikote.
