Tomas L.
Šiuo metu premjerė Inga Ruginienė neturėtų atsistatydinti, tačiau privalo prisiimti aiškią politinę atsakomybę. Ne simboliniais sakiniais apie „priešams naudingą dovaną“, o konkrečiais sprendimais: paviešinti sprendimų chronologiją, įvardyti atsakingus pareigūnus, inicijuoti nepriklausomą auditą ir pateikti planą, kaip tokio masto valstybės duomenų krizė nepasikartos.
Pastarųjų dienų Registrų centro duomenų nutekėjimo istorija yra viena rimčiausių pasitikėjimo valstybe krizių. Skelbiama, kad nutekėjo daugiau nei 600 tūkst. duomenų įrašų, o apie incidentą premjerė ir ekonomikos bei inovacijų ministras žinojo dar balandį. Viešai apie tai visuomenė sužinojo gerokai vėliau. Būtent šis laiko tarpas ir kelia pagrindinį politinės atsakomybės klausimą.
Ruginienės argumentas, kad anksčiau visuomenės informuoti neleido ikiteisminis tyrimas, yra rimtas ir jo negalima atmesti lengva ranka. Valstybė negali skelbti bet ko, jeigu tai gali pakenkti tyrimui ar padėti nusikaltėliams. Tačiau gyventojų teisė žinoti, kad jų asmens duomenys galėjo būti pavogti, taip pat nėra antraeilis dalykas. Tokiose situacijose valdžia privalo rasti pusiausvyrą: saugoti tyrimą, bet kartu laiku perspėti žmones apie riziką.
Atsistatydinimas būtų pagrįstas tada, jeigu paaiškėtų bent vienas iš trijų dalykų: premjerė sąmoningai slėpė informaciją nuo visuomenės be teisėsaugos pagrindo; Vyriausybė ignoravo žinomas saugumo spragas; arba po incidento buvo delsiama imtis veiksmų, kad būtų sumažinta žala gyventojams. Kol kas viešoje erdvėje matyti daugiau chaoso, komunikacijos klaidų ir politinio išsisukinėjimo nei tiesioginis įrodymas, kad pati premjerė turi trauktis.
Tačiau sakyti, kad „atsistatydinimas būtų geriausia dovana mūsų priešams“, yra silpnas argumentas. Demokratijoje atsakomybė nėra dovana priešams. Atsakomybė yra valstybės stiprybės ženklas. Jeigu klaida padaryta, jos pripažinimas ne silpnina valstybę, o stiprina pasitikėjimą ja. Premjerės užduotis dabar yra ne gintis patriotinėmis frazėmis, o parodyti, kad valstybė kontroliuoja situaciją.
Svarbu ir tai, kad Registrų centro vadovas jau traukiasi iš pareigų. Tai rodo, kad institucinis atsakomybės mechanizmas bent iš dalies pajudėjo. Bet vien vadovo pasitraukimo nepakanka. Registrų centras nėra eilinė įstaiga — tai vienas jautriausių valstybės duomenų mazgų. Jeigu tokioje sistemoje įvyksta masinis duomenų nutekėjimas, turi būti atsakyta ne tik „kas pasitraukė“, bet ir „kodėl sistema leido tam įvykti“.
Todėl Ruginienė turėtų padaryti keturis dalykus. Pirma, paskelbti aiškią įvykių chronologiją: kada kas sužinojo, kas priėmė sprendimą neviešinti informacijos ir kokiu teisiniu pagrindu. Antra, užtikrinti nepriklausomą Registrų centro, Migracijos departamento ir susijusių ministerijų kibernetinio saugumo auditą. Trečia, pateikti kompensacines ir apsaugos priemones nukentėjusiems žmonėms. Ketvirta, įsipareigoti, kad ateityje duomenų nutekėjimo atvejais visuomenė būtų informuojama greičiau ir aiškiau.
Premjerės atsistatydinimas dabar gali atrodyti kaip stiprus politinis gestas, bet jis nebūtinai išspręstų problemą. Blogiausias scenarijus būtų toks: Ruginienė pasitraukia, visuomenė gauna trumpą emocinį „kaltininko“ jausmą, o sistemos skylės lieka tos pačios. Šioje istorijoje svarbiau ne vienas politinis galvos nukirtimas, o valstybės gebėjimas sutvarkyti duomenų apsaugos sistemą.
Vis dėlto premjerė neturi neriboto pasitikėjimo kredito. Jeigu parlamentinis tyrimas ar teisėsauga parodys, kad visuomenė buvo nepagrįstai laikyta nežinioje, kad Prezidentūra ar kitos institucijos nebuvo informuotos dėl politinio patogumo, arba kad Vyriausybė dangstė neveikimą, tada Ruginienės atsistatydinimas taptų nebe diskusija, o būtinybe. Pranešimai, kad prezidentas nebuvo informuotas apie nutekėjimą, tik dar labiau sustiprina būtinybę išsiaiškinti visą sprendimų grandinę.
Šiandien Ruginienė dar neturi trauktis, bet ji privalo nustoti slėptis už bendrų frazių. Jos politinė pareiga dabar — ne išgyventi skandalą, o įrodyti, kad Vyriausybė pajėgi valdyti krizę, saugoti žmonių duomenis ir kalbėti su visuomene atvirai. Jeigu to nebus, klausimas „ar turi atsistatydinti?“ labai greitai virs atsakymu: taip, turi.
