Lietuva ruošia naują apsaugą nuo dronų: Kaunas įvardijo metus, kada turėtų pradėti veikti visa sistema

Pastarieji incidentai Lietuvos oro erdvėje privertė dar kartą kelti klausimą, kuris prieš kelerius metus galėjo atrodyti gerokai tolimesnis – kaip greitai valstybė sugebėtų pastebėti nedidelį bepilotį orlaivį ir tinkamai į jį sureaguoti?

Atsakymo į šį klausimą Lietuva ieško jau dabar.

Šalyje kuriama nauja integruota sistema, turinti į vieną tinklą sujungti skirtingas oro erdvės stebėjimo priemones ir informaciją, kurią šiuo metu renka skirtingos institucijos.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas įvardijo ir konkretų terminą.

Pagal dabartinį planą realiai veikianti sistema turėtų būti sukurta iki 2027 metų pabaigos.

Tačiau ministras nori, kad Lietuva būtų pasirengusi anksčiau.

Kaunas norėtų terminą paankstinti

Oficialiame plane šiuo metu įrašyta 2027 metų pabaiga.

Vis dėlto R. Kaunas teigia norintis, kad pagrindiniai darbai būtų baigti bent pusmečiu anksčiau – maždaug 2027 metų viduryje.

Tai reikštų, kad per palyginti trumpą laiką Lietuvoje turėtų atsirasti ne tik papildomų stebėjimo priemonių.

Svarbiausia užduotis – priversti skirtingas sistemas veikti kartu.

Šiuo metu Lietuva jau turi įvairių radarų, sensorių ir kitų oro erdvės stebėjimo priemonių. Papildoma įranga taip pat užsakoma.

Tačiau vien turėti daug skirtingų priemonių nepakanka.

Reikia, kad jų surenkama informacija būtų apdorojama ir perduodama kaip viena sistema.

Tikslas – matyti bendrą Lietuvos oro erdvės vaizdą

Krašto apsaugos ministerija anksčiau paskelbė valstybės užsakymą sukurti integruotą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą.

Projektui numatyta maždaug 5 mln. eurų.

Numatoma pasitelkti ir dirbtinį intelektą.

Sistema turėtų realiuoju laiku apdoroti skirtingų institucijų sensorių, radarų ir kitos infrastruktūros perduodamus duomenis.

Tai turėtų padėti greičiau nustatyti, koks objektas pastebėtas Lietuvos oro erdvėje, ir perduoti informaciją institucijoms, kurioms reikia reaguoti.

Svarbi ir dar viena funkcija – gyventojų perspėjimas.

Jeigu pavojingas objektas būtų aptiktas, informacija turėtų greičiau pasiekti už konkrečią teritoriją atsakingas tarnybas ir kritinės infrastruktūros valdytojus.

Kodėl to prireikė būtent dabar?

Karas Ukrainoje parodė, kaip sparčiai keičiasi bepiločių orlaivių technologijos.

Dronai gali būti palyginti nedideli, skristi žemai ir dėl to juos aptikti gali būti sudėtingiau nei tradicinius orlaivius.

Pastarieji incidentai regione šią problemą pavertė labai konkrečia ir Lietuvai.

R. Kaunas kalbėjo apie du nesenus atvejus.

Vienu atveju bepilotis objektas perskrido Lietuvos teritoriją ir vėliau buvo ieškoma atsakymų, kur tiksliai jis nuskrido.

Kitu atveju Lietuvos oro erdvėje aptiktą rusišką „Gerbera“ tipo droną neutralizavo NATO oro policijos misiją vykdę Italijos naikintuvai.

Ministras pabrėžė, kad tokie incidentai suteikia papildomų pamokų ir leidžia koreguoti reagavimo algoritmus.

Viena problema – nedidelius objektus pastebėti sudėtingiau

Tradicinės oro gynybos sistemos buvo kuriamos ne vien kovai su mažais, žemai skrendančiais bepiločiais orlaiviais.

Todėl Lietuva stiprina būtent trumpesnio nuotolio stebėjimo galimybes.

Pasienyje jau integruota papildomų trumpojo nuotolio radarų.

Užsakyta ir naujų.

Krašto apsaugos ministerija taip pat skelbė apie trumpojo nuotolio ir pasyviųjų radarų įsigijimą.

Tačiau svarbiausias planuojamos sistemos principas yra ne atskirų priemonių skaičius.

Jos turi veikti kaip vienas tinklas.

Informacija neturėtų „pasimesti“ tarp skirtingų sistemų

Įsivaizduokime, kad vienoje Lietuvos dalyje sensorius pastebi nežinomą objektą.

Jam judant toliau, jį pradeda stebėti kitas radaras.

Dar vėliau objektas patenka į trečios institucijos stebimą teritoriją.

Kuriamos sistemos tikslas – užtikrinti, kad tokiais atvejais informacija būtų perduodama automatiškai ir objekto stebėjimas nenutrūktų vien todėl, kad jis pateko į kitą teritoriją.

Krašto apsaugos ministerija numato, kad 2027 metais sistema jau turėtų sujungti prie jos prijungtus sensorius ir oro gynybos priemones bei formuoti bendrą oro situacijos vaizdą.

Pirmasis realus išbandymas – jau kitų metų pradžioje

Projektas suskirstytas į tris etapus.

Pirmojo veikiančio bandomojo sprendimo tikimasi jau 2027 metų pradžioje.

Tai dar nebus galutinė visą šalį apimanti sistema.

Tačiau šis etapas turėtų parodyti, kaip skirtingų šaltinių informacija gali būti sujungta į vieną bendrą platformą.

Vėliau sistema būtų plečiama.

2027 metais planuojama sujungti prie jos prijungtus sensorius ir kitas priemones.

Dar vienas svarbus etapas numatytas 2028 metais.

2028 metais – dar didesnis žingsnis

Galutinis tikslas neapsiriboja vien Lietuvos institucijomis.

2028 metais kuriamą sistemą numatoma integruoti su Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema bei sąjungininkų naudojamomis duomenų perdavimo platformomis.

Tai svarbu todėl, kad Lietuvos oro gynyba nėra izoliuota.

Šalis yra NATO dalis, o Baltijos valstybių oro erdvės apsaugoje dalyvauja sąjungininkai.

Todėl kuo greičiau informacija gali būti perduodama tarp Lietuvos ir sąjungininkų sistemų, tuo efektyvesnis gali būti bendras situacijos vertinimas.

Įsigyjama ir papildomų priemonių

Kol kuriama bendra sistema, Lietuva nelaukia 2027 metų.

Jau dabar perkama papildoma įranga.

Vyriausybė leido Gynybos resursų agentūrai sparčiau įsigyti trumpojo nuotolio ir pasyviųjų radarų bei išbandyti papildomus sprendimus, skirtus apsaugai nuo bepiločių orlaivių.

Krašto apsaugos ministerija aiškina, kad technologijos šioje srityje keičiasi labai greitai, todėl vertinamos skirtingos Ukrainos karo patirtimi paremtos technologijos.

Taigi 2027 metų terminas nereiškia, kad iki tol Lietuva neturės apsaugos nuo bepiločių orlaivių.

Kalbama apie momentą, kai skirtingos jau turimos ir naujai diegiamos priemonės turėtų būti gerokai glaudžiau sujungtos į vieną sistemą.

Ministras pripažįsta – dabartinę sistemą dar reikia tobulinti

Pastarieji incidentai parodė ne tik techninius, bet ir informacijos perdavimo iššūkius.

R. Kaunas yra kėlęs klausimų dėl to, kaip greitai ir tiksliai informacija apie nežinomus objektus pasiekia sprendimus priimančius žmones ir visuomenę.

Jo teigimu, svarbu tiksliai atkurti kiekvieno incidento aplinkybes.

Ne tam, kad būtų ieškoma, ką apkaltinti, o tam, kad būtų galima keisti reagavimo algoritmus.

Ministras pabrėžia ir savalaikio visuomenės perspėjimo svarbą.

Karas Ukrainoje keičia taisykles

Viena didžiausių problemų – technologijų vystymosi greitis.

Tai, kas prieš kelerius metus buvo laikoma modernia sistema, šiandien jau gali susidurti su visiškai naujais iššūkiais.

Keičiasi patys dronai.

Keičiasi jų skrydžio charakteristikos ir paskirtis.

Todėl keistis turi ir jų aptikimo bei stebėjimo sistemos.

Lietuva šiuo metu renkasi modelį, kuriame svarbiausias vaidmuo tenka ne vienam konkrečiam radarui ar kitai priemonei, bet jų tarpusavio sąveikai.

2027-ieji gali tapti svarbiais metais

Pagal dabartinį Krašto apsaugos ministerijos planą pirmąjį bandomąjį sistemos variantą Lietuva turėtų turėti jau 2027 metų pradžioje.

Tais pačiais metais skirtingi sensoriai ir oro erdvės stebėjimo priemonės turėtų būti jungiami į bendrą sistemą.

Oficialus viso projekto terminas – 2027 metų pabaiga.

Tačiau krašto apsaugos ministras R. Kaunas kelia ambicingesnį tikslą – pasistengti, kad realiai veikianti integruota sistema atsirastų jau 2027 metų viduryje.

Tai reikštų esminį pokytį: vietoje daugybės atskirai veikiančių elementų Lietuva siekia turėti bendrą tinklą, kuris padėtų greičiau pamatyti, įvertinti ir perduoti informaciją apie tai, kas vyksta šalies oro erdvėje.