Aidas Užkuraitis
Vladimiras Putinas į Indiją atvyko demonstruodamas, kad Rusija, nepaisant karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų, nėra tarptautinėje izoliacijoje. BRICS viršūnių susitikime Naujajame Delyje Rusijos prezidentas susitiko su įtakingiausių pasaulio valstybių lyderiais, kalbėjo apie naują pasaulio tvarką ir kartu pasiuntė Europai itin griežtą perspėjimą.
Jo žinia buvo nedviprasmiška: jeigu Europos valstybės pasiųstų savo karius į Ukrainą, Maskva tai laikytų tiesioginiu konfliktu su Rusija.
Tačiau praėjus vos kelioms dienoms po šių pareiškimų dėmesys krypsta į kitą procesą. Jis vyksta ne Ukrainos fronte, o pačiame NATO viduje.
Ir būtent čia analitikai įžvelgia tai, kas Maskvai strategiškai būtų itin naudinga – silpnesnį JAV ir Europos ryšį bei mažiau vieningą NATO.
Indijoje Putinas Europai pasiuntė griežtą perspėjimą
BRICS susitikimo Naujajame Delyje metu V. Putinas pareiškė, kad Rusija neketina pulti Europos valstybių.
Tačiau beveik tuo pačiu metu jis perspėjo dėl vieno konkretaus scenarijaus.
Kalbėdamas apie kai kurių Europos šalių svarstymus po galimo taikos susitarimo dislokuoti pajėgas Ukrainoje, Rusijos prezidentas pareiškė, kad toks žingsnis reikštų tiesioginį konfliktą su Rusija.
Tai atitiko jau anksčiau Maskvos kartotą poziciją: Kremlius kategoriškai priešinasi NATO valstybių karių dislokavimui Ukrainoje.
Europos valstybės savo ruožtu tokius svarstymus sieja su galimomis Ukrainos saugumo garantijomis, jeigu būtų pasiektas susitarimas dėl karo pabaigos.
Kol kas tai nėra įgyvendintas sprendimas.
Tačiau tuo pat metu NATO viduje vyksta kai kas daug svarbesnio
Kol V. Putinas kalbėjo Indijoje, „Reuters“ paskelbta analizė atkreipė dėmesį į augančią įtampą tarp Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Europoje.
Donaldo Trumpo administracija spaudžia NATO valstybes daugiau investuoti į savo gynybą ir mažinti priklausomybę nuo JAV.
Pats reikalavimas europiečiams daugiau prisidėti prie gynybos nėra naujas. Tačiau problema – pasitikėjimas.
Dalis Europos pareigūnų nerimauja, ar krizės atveju JAV politinis įsipareigojimas Europos saugumui būtų toks pat tvirtas, kaip buvo daugelį ankstesnių dešimtmečių.
Todėl kai kurios valstybės ne tik didina gynybos išlaidas, bet ir ieško būdų daugiau karinių pajėgumų kurti pačioje Europoje.
Būtent tokio skilimo Maskva siekė dešimtmečius
Čia atsiranda svarbiausia visos istorijos detalė.
Rusijos strategijoje bandymas silpninti JAV ir Europos ryšius nėra naujas reiškinys.
Dar Sovietų Sąjungos laikais Maskvai buvo naudinga, kad europiečiai kuo mažiau pasitikėtų Vašingtonu. Po SSRS žlugimo Rusija taip pat nuosekliai priešinosi NATO plėtrai ir siekė riboti Aljanso įtaką prie savo sienų.
Todėl dabartinės abejonės NATO viduje Maskvai objektyviai naudingos.
Tačiau tai dar nereiškia, kad NATO skyla ar kad V. Putinas pasiekė savo tikslą.
Priešingai – NATO valstybės kartu smarkiai didina gynybos finansavimą, o daugelis Europos vyriausybių viešai pabrėžia, kad Aljansas išlieka jų saugumo pagrindas.
Susidaro paradoksali situacija.
Europa tampa kariškai stipresnė, tačiau kartu bando pasiruošti scenarijui, kuriame amerikiečių parama nebebūtų laikoma savaime suprantama.
Trumpo spaudimas sukėlė netikėtą efektą
D. Trumpas ilgą laiką kritikavo NATO valstybes dėl nepakankamų išlaidų gynybai.
Šis spaudimas davė rezultatų.
Europos šalys pradėjo skirti gynybai gerokai daugiau pinigų, plėsti karinius pajėgumus ir didinti ginkluotės gamybą.
Tačiau atsirado ir antras efektas.
Kai kurios valstybės nebenori būti pernelyg priklausomos nuo amerikietiškų sistemų ir ieško europietiškų alternatyvų.
Tai reiškia, kad Europa palaipsniui kuria daugiau savarankiškų pajėgumų.
Ilgainiui tai gali sustiprinti NATO, jeigu stipresnė Europa išliks glaudžiai susieta su JAV.
Tačiau visiškai kitoks scenarijus susidarytų, jeigu transatlantinis politinis ryšys pradėtų silpnėti.
Kremliui svarbiausia ne formalus NATO išnykimas
Tam, kad situacija taptų palankesnė Maskvai, JAV nebūtinai turėtų oficialiai pasitraukti iš NATO.
Kur kas svarbesnis yra atgrasymo patikimumas.
NATO saugumo principas remiasi įsitikinimu, kad užpuolus vieną Aljanso valstybę kitos šalys ateis jai į pagalbą.
Jeigu potencialus priešininkas pradeda abejoti, ar toks atsakas tikrai įvyktų, pats atgrasymas tampa mažiau patikimas.
Būtent todėl NATO valstybės taip dažnai pabrėžia Aljanso vienybę.
Maskvai būtų strategiškai naudinga priešinga situacija – kad JAV ir Europos sostinės pradėtų abejoti viena kitos įsipareigojimais.
Tačiau yra detalė, kuri Putinui nėra tokia palanki
Didėjanti įtampa transatlantiniuose santykiuose turi ir kitą pusę.
Rusijos karas Ukrainoje privertė Europą pradėti procesus, kurie dar prieš kelerius metus atrodė sunkiai įsivaizduojami.
Gynybos biudžetai auga, plečiama karinė pramonė, stiprinama oro gynyba ir daugiau dėmesio skiriama rytiniam NATO flangui.
Todėl net jeigu JAV ateityje sumažintų savo vaidmenį Europoje, tai nebūtinai reikštų silpnesnį žemyną.
Ilgainiui rezultatas gali būti priešingas – daug daugiau savo gynybai išleidžianti Europa.
Indija Putinui leido parodyti dar vieną dalyką
BRICS susitikimas buvo svarbus ir dėl kitos priežasties.
Jame kartu dalyvavo Kinijos, Indijos, Rusijos ir kitų didžiųjų besivystančių ekonomikų lyderiai.
Maskvai tai suteikė progą demonstruoti, kad bandymai ją izoliuoti turi ribas.
Rusija išlaiko glaudžius ekonominius santykius su Kinija ir Indija, o BRICS tapo platforma valstybėms, norinčioms didesnės įtakos pasaulio ekonomikos ir politikos institucijose.
Tačiau būtų klaidinga BRICS laikyti rusišku NATO atitikmeniu.
Jo narių interesai smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, Indija palaiko glaudžius santykius su Rusija, bet kartu bendradarbiauja su JAV ir Europa bei viešai ragina konfliktus spręsti dialogu ir diplomatija.
Todėl kalbos apie „didžiausią Putino svajonę“ turi vieną svarbią išlygą
V. Putinas nėra paskelbęs oficialaus plano, pavadinto savo „didžiausia svajone“ sugriauti NATO.
Tai politinis ir analitinis apibūdinimas.
Tačiau Rusijos strateginis interesas silpninti Vakarų vienybę yra gerai žinomas, o JAV ir Europos saugumo ryšio susilpnėjimas Maskvai būtų naudingas.
Štai kodėl dabartiniai nesutarimai stebimi taip atidžiai.
NATO vis dar veikia, JAV pajėgos tebėra Europoje, o Aljanso šalys sparčiai didina gynybos išlaidas. Todėl kalbėti apie NATO žlugimą nėra pagrindo.
Tačiau tikrasis klausimas yra ne tai, ar NATO egzistuos popieriuje.
Svarbiausia, ar Maskva ir toliau tikės, kad krizės akimirką Europa ir Jungtinės Valstijos veiks kaip viena jėga. Būtent šio tikėjimo susilpnėjimas būtų vienas palankiausių geopolitinių scenarijų Kremliui.
