Artėja data, po kurios gali paaiškėti laikrodžių sukiojimo likimas

Du kartus per metus milijonai europiečių atlieka tą patį veiksmą – persuka laikrodžius. Apie šios tradicijos pabaigą kalbama jau daugelį metų, tačiau konkretus sprendimas vis atidedamas.

Dabar atsirado naujas terminas, į kurį verta atkreipti dėmesį.

Europos Komisijos užsakymu atliekama nauja išsami analizė, kurioje nagrinėjama net dešimt skirtingų scenarijų. Darbas turėtų būti baigtas iki 2026 metų pabaigos.

Būtent tuomet gali paaiškėti daugiau apie tai, ar Europos Sąjunga pagaliau pajudės link sezoninio laiko keitimo panaikinimo.

Tačiau vieną dalyką Lietuvos gyventojai jau gali pasižymėti kalendoriuje – spalio 25 dieną laikrodžius dar suksime.

Spalio 25-oji – svarbi data

Šiuo metu Europos Sąjungoje tebegalioja bendra sezoninio laiko keitimo tvarka.

Pagal ją prie vasaros laiko pereinama paskutinį kovo sekmadienį, o prie standartinio – paskutinį spalio sekmadienį.

2026 metais ši diena bus spalio 25-oji.

Lietuvoje 4 valandą ryto laikrodžiai bus pasukti viena valanda atgal – iki 3 valandos.

Taigi šį rudenį ilgai aptarinėjamas laikrodžių sukiojimo panaikinimas dar neįvyks.

Kur kas įdomesnis klausimas – kas bus vėliau?

Briuselis užsakė naują tyrimą

Diskusijos dėl sezoninio laiko keitimo Europoje tęsiasi jau ne pirmus metus, tačiau 2026-aisiais atsirado naujas postūmis.

Europos Komisija vasarį užsakė išsamią analizę, kurios tikslas – įvertinti skirtingus tolesnės laiko sistemos scenarijus.

Tyrime nagrinėjama ne vien tai, ar laikrodžių sukiojimą reikėtų panaikinti.

Vertinama, kokias pasekmes skirtingi sprendimai turėtų Europos ekonomikai, bendrajai rinkai, tarptautiniam transportui, energijos vartojimui ir visuomenės sveikatai.

Analizuojama ir tai, kas nutiktų, jeigu valstybės visiems metams pasirinktų vasaros arba standartinį laiką.

Iš viso specialistai nagrinėja 10 galimų scenarijų.

Didžiausia problema – ne pats laikrodžių sukiojimas

Iš pirmo žvilgsnio sprendimas atrodo labai paprastas: ES galėtų paskelbti, kad nuo tam tikros datos laikrodžių daugiau nebesuksime.

Tačiau tuomet atsirastų kitas klausimas – kokį laiką palikti?

Vasaros ar standartinį?

Dar sudėtingiau tai, kad ES valstybės turi savo standartines laiko juostas.

Jeigu šalys nesuderintų sprendimų tarpusavyje, tarp kaimyninių valstybių galėtų atsirasti naujų laiko skirtumų.

Pavyzdžiui, viena valstybė galėtų pasirinkti nuolatinį vasaros laiką, o jos kaimynė – standartinį.

Tokie skirtumai paveiktų ne tik paprastus keliautojus. Jie galėtų apsunkinti tarptautinių traukinių ir autobusų tvarkaraščius, aviaciją, logistiką bei tarpvalstybinį verslą.

Todėl Briuseliui svarbu ne tik atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet ir išvengti naujo laiko chaoso Europoje.

Apie panaikinimą kalbame nuo 2018 metų

Europos Sąjunga jau buvo labai arti didelio pokyčio.

2018 metais Europos Komisija surengė viešą konsultaciją dėl sezoninio laiko keitimo.

Joje dalyvavo apie 4,6 mln. žmonių, o didžioji dauguma pasisakė už laikrodžių sukiojimo panaikinimą.

2019 metais Europos Parlamentas pritarė siūlymui nutraukti sezoninį laiko keitimą.

Pagal tuometinius planus paskutinis laikrodžių persukimas galėjo įvykti dar 2021 metais.

Tačiau planas įstrigo ES Taryboje, kur valstybėms nepavyko rasti bendro sprendimo.

2021-ieji praėjo.

Laikrodžius sukome ir toliau.

2025 metais klausimas vėl sugrįžo

Naujas postūmis atsirado Lenkijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai.

Buvo svarstoma galimybė surengti dvejų metų eksperimentą ir ES mastu visus metus taikyti vasaros laiką.

Tačiau valstybės nusprendė, kad prieš tokį žingsnį reikia daugiau duomenų.

Būtent todėl Europos Komisija 2026 metų vasarį užsakė naują analizę.

Jos rezultatai dabar tampa ypač svarbūs.

Atsakymo tikimasi iki metų pabaigos

Komisijos užsakytą darbą planuojama baigti iki 2026 metų pabaigos.

Tai nereiškia, kad gruodžio 31-ąją Europa automatiškai paskelbs: laikrodžių daugiau nebesukame.

Analizė pati savaime nepakeis teisės aktų.

Tačiau jos išvados turėtų suteikti valstybėms daugiau informacijos ir tapti pagrindu naujam politinių diskusijų etapui.

Kitaip tariant, metų pabaigoje galime gauti ne galutinį sprendimą, o atsakymą, kuria kryptimi Europa galėtų judėti toliau.

Yra viena detalė, kuri gali suklaidinti

Europos Sąjungos institucijos jau yra numačiusios sezoninio laiko keitimo datas ir vėlesniems metams.

Tai gali sudaryti įspūdį, kad viskas jau nuspręsta ir laikrodžius tikrai suksime dar daugelį metų.

Tačiau taip nėra.

Tokios datos rengiamos pagal dabar galiojančią teisinę tvarką.

Jeigu ES taisyklės ateityje būtų pakeistos, atitinkamai pasikeistų ir kalendorius.

Todėl suplanuotos datos savaime nereiškia, kad sezoninis laiko keitimas būtinai išliks iki dešimtmečio pabaigos.

Kai kur pasaulyje šis klausimas jau išspręstas

Kol Europa vis dar diskutuoja, kai kurios pasaulio vietos jau pasirinko kitą kelią.

Pavyzdžiui, Kanados Britų Kolumbijos provincija 2026 metais perėjo prie nuolatinio UTC−7 laiko didžiojoje savo teritorijos dalyje.

Ten šį rudenį laikrodžiai atgal nebebus sukami.

Tačiau Europoje situacija sudėtingesnė dėl daugybės valstybių, skirtingų geografinių sąlygų ir glaudžiai susijusių transporto bei ekonomikos sistemų.

Vienos šalies sprendimas gali turėti tiesioginių pasekmių kaimynėms.

Todėl ES siekia koordinuoto sprendimo.

Ar spalio 25-ąją laikrodžius suksime paskutinį kartą?

Kol kas į šį klausimą atsakyti negalima.

Šiuo metu nėra priimto ES sprendimo, kad 2026 metų rudens laiko keitimas bus paskutinis.

Todėl antraštės, skelbiančios galutinę laikrodžių sukiojimo pabaigą Lietuvoje, būtų per ankstyvos.

Tačiau šįkart yra konkretus procesas, kurio rezultatų galima laukti.

2026 metų spalio 25 dieną Lietuvoje laikrodžius dar pasuksime viena valanda atgal. O iki metų pabaigos turėtų būti baigta Europos Komisijos užsakyta analizė, galinti parodyti, ar Europa pagaliau pasirengusi žengti kitą žingsnį.

Ar šis laikrodžių persukimas taps vienu paskutiniųjų, paaiškės tik vėliau.

---