Tomas L.
Amarai – vienas labiausiai erzinančių sodo ir namų augalų kenkėjų. Šie maži, minkštakūniai vabzdžiai kolonijomis apninka augalų ūglius, lapų apačias ir stiebus, siurbdami augalų sultis ir sukeldami rimtą žalą. Natūralu, kad ieškoma pigių ir lengvai prieinamų priemonių kovai su jais – ir amoniakas dažnai minimas kaip vienas iš tokių sprendimų. Bet ar jis tikrai veikia?
Kas yra amoniakas ir kaip jis veikia?
Amoniakas (NH₃) – tai aštraus kvapo azoto junginys, plačiai naudojamas buityje kaip valiklis. Parduotuvėse jis dažniausiai parduodamas kaip amoniako vanduo (spiritas) – vandeninis tirpalas, kuriame yra 5–10 % amoniako.
Jo veikimo principas prieš amarus yra dvejopas: cheminis poveikis – amoniakas yra šarminis junginys, kuris tiesiogiai pažeidžia minkštus vabzdžių kūnus, sukeldamas nudegimus ir dehidrataciją; atbaidymo efektas – aštrus kvapas amarams yra nepakeliamas ir laikinas atbaido juos nuo augalo.
Kaip naudoti amoniako tirpalą nuo amarų?
Pats paprasčiausias ir dažniausiai rekomenduojamas receptas:
- 1 šaukštas amoniako spirito (10 % tirpalo)
- 1 litras vandens
- Kelios lašai skystos indų plovimo priemonės (ji padeda tirpalui geriau liptis ant lapų)
Viską sumaišykite purkštuve ir apipurkškite pažeistus augalus, ypač atkreipdami dėmesį į lapų apačias, kur amarai mėgsta telktis. Procedūrą kartokite kas 5–7 dienas, nes amoniakas neveikia amarų kiaušinėlių, o tik suaugusius individus ir lervas.
Svarbu: niekada nenaudokite koncentruoto amoniako – jis sudegins augalų lapus.
Ar amoniakas tikrai veiksmingas?
Sąžininga atsakymas – iš dalies. Amoniakas gali greitai sumažinti matomas amarų kolonijas ir duoti greitų rezultatų, tačiau yra keletas svarbių apribojimų:
Privalumai:
- Pigus ir lengvai prieinamas
- Veikia greitai – amarai žūva kontakto metu
- Papildomas efektas: amoniakas yra azoto šaltinis, todėl nedideliais kiekiais net maitina augalą
Trūkumai:
- Neveikia kiaušinėlių – reikia kartoti procedūrą
- Gali nudeginti jautresnius augalus, ypač karštą dieną arba saulės šviesoje
- Naikina naudingus vabzdžius, tarp jų – boružėles ir amarų parazitoidinius vapsvus
- Poveikis trumpalaikis – amarai grįžta, jei problema neišsprendžiama kompleksiškai
Alternatyvos ir papildomi metodai
Vien amoniaku amarų problemos dažniausiai išspręsti nepavyksta. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones:
Muilo tirpalas – 1–2 šaukštai skystos muilo į litrą vandens. Švelnesnis augalams, bet irgi veiksmingas.
Česnako ar dilgėlių nuoviras – natūralūs atbaidikliai, kurie nestebina amarų ir neardo augalo ekosistemos.
Naudingų vabzdžių pritraukimas – sodinkite krapus, kalendras, mėtą. Jie pritraukia boružėles, kurios yra natūralūs amarų plėšrūnai.
Mechaninis valymas – mažomis kolonijomis apsikrėtusių augalų ūglius galima tiesiog nupjaustyti arba nuplaunti vandeniu.
Azadirachto (neemo) aliejus – viena veiksmingiausių ekologiškų priemonių, kuri veikia ir kaip kontaktinis, ir kaip sisteminis insekticidas.
Amoniakas nuo amarų – tai greita, pigi ir iš dalies veiksminga priemonė, tinkanti kaip pirmoji pagalba, kai kenkėjų populiacija staiga išauga. Tačiau ji nėra stebuklingas sprendimas. Norint ilgalaikio efekto, reikia kompleksinio požiūrio: reguliaraus purškimo, augalo priežiūros gerinimo ir natūralių priešų skatinimo. Svarbiausia – neperleisti amoniako koncentracijos ir naudoti tirpalą atsargiai, kad nebūtų pakenkta patiems augalams.
