Tomas L.
Paklaustas, ar Vašingtonas fiksuoja Maskvos įsitraukimą į karinę pagalbą Iranui, D. Trumpas sureagavo ironiškai.
„Nematau jokių ženklų. Net jei jie ir padeda, akivaizdu, kad daro tai labai prastai, nes Iranas laikosi ne itin tvirtai“, – teigė JAV prezidentas.
Jungtinės Valstijos dėl galimos Rusijos paramos Iranui nesijaučia sunerimusios. Nors P. Hegsethas nepatvirtino žvalgybinių pranešimų, interviu CBS laidai „60 Minutes“ jis pabrėžė, jog JAV nuolat seka situaciją.
„Mes viską stebime. Mūsų vadai žino, kas vyksta. Turime geriausią žvalgybą pasaulyje ir puikiai suprantame, kas su kuo bendrauja“, – sakė Pentagonui vadovaujantis pareigūnas, pridūręs, kad Vašingtonas imasi reikalingų veiksmų rizikoms suvaldyti.
Anksčiau tą pačią dieną galimus pranešimus apie Rusijos perduodamą informaciją sumenkino ir Baltieji rūmai. Spaudos sekretorė Karoline Leavitt pabrėžė, kad tokia veikla neturi jokios įtakos JAV karinėms operacijoms Irane.
„Tai akivaizdžiai nekeičia padėties, nes mes visiškai naikiname jų karinius pajėgumus. Operacijos tikslai pasiekiami ir bus pasiekiami toliau“, – žurnalistams sakė K. Leavitt. Žvalgybiniai pranešimai ir pastarojo meto smūgiai Laikraštis „The Washington Post“, remdamasis su žvalgybine informacija susipažinusiais pareigūnais, skelbė, kad Rusija galėjo perduoti Iranui duomenis apie JAV karinių išteklių – laivų ir orlaivių – dislokaciją Artimuosiuose Rytuose.
Tuo pat metu leidinys pažymėjo, jog Kinija, panašu, nėra įsitraukusi į Irano gynybos pastangas. Sekmadienį per bepiločių orlaivių ataką prieš JAV bazę Kuveite žuvo šeši JAV kariai. Taip pat buvo smogta Centrinės žvalgybos agentūros objektui Rijade.
