Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad bent dalis parlamento Audito komiteto parengtų siūlymų didinti LRT tarybos galias yra nepriimtini, taip pat žada, jog platesnei diskusijai apie įstaigos valdysenos pertvarką bus įkurta darbo grupė.
„Taip, aš manau, kad tie pasiūlymai, (…) bent jau dalis jų nėra priimtini, (…) o kitus turbūt svarstysime“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė J. Olekas.
Pagal „aušriečio“ Artūro Skardžiaus vadovaujamo komiteto siūlomą projektą, LRT taryba tvirtintų nacionalinio transliuotojo redakcinę, privatumo, tvarumo ir kitas politikas, metines veiklos ataskaitas, strateginius veiklos planus ir metinius veiklos planus, įstaigos struktūrą, programų sukūrimo ir gamybos paslaugų pirkimo sąlygas, konkursų LRT programoms rengti rezultatus.
Taip pat siekiama tarybos veiklai aptarnauti įsteigti specialų biurą, nustatyti, kad LRT naudojamuose kanaluose ir interneto svetainėje be tarybos leidimo nebūtų leidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms ar jų atstovams.
Be to, siūloma riboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas – tas pats asmuo negalėtų eiti pareigas daugiau kaip dvi iš eilės.
Žada darbo grupę
Šios pataisos parengtos Seimui jau ruošiantis priimti kitas LRT įstatymo pataisas, kuriomis lengvinama visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo tvarka.
Pasak J. Oleko, skuba priimant šias pataisas reikalinga siekiant išspręsti „ekstraordinarią situaciją“ LRT, o po jų „šiek tiek susitvarkys ta hierarchija ir galbūt atsakomybė (generalinio direktoriaus prieš tarybą – BNS) padidės“.
Seimo pirmininko teigimu, priėmus pataisas, planuojama steigti darbo grupę išsamesnei diskusijai dėl LRT valdysenos pertvarkos.
„Aš manau, formalizuoti (darbo – BNS) grupę iš tikrųjų mes turėsime“, – teigė politikas.
„O koks sprendimas bus, ar bus rastas kompromisas? Nes opozicija norėtų vienų pasiūlymų, pozicija nori kitų“, – pridūrė jis.
Anot J. Oleko, per tarpą tarp Seimo rudens ir pavasario sesijų bus diskutuojama apie LRT tarybos galias, tarybos sudarymo principus, jos santykį įstaigos administracija.

„Mes tikrai turime dalykų, kuriuos reikia aptarti ir, galų gale, susitarti ilgesniam laikui, kad nebūtų taip, kad į kadencijos pabaigą kas nors priima kokias nors pataisas, o atėjusi nauja dauguma vėl priiminėja“, – sakė Seimo pirmininkas.
„Man atrodo, kad galima normaliai kalbantis surasti tokį bendrą sutarimą, kompromisą, (…) su kuriuo galima bus gyventi ateityje“, – kalbėjo socialdemokratas.
LRT taryba pagal įstatymą yra aukščiausias 12 narių organizacijos valdymo organas, turintis atstovauti visuomenei. Po trečdalį jos narių deleguoja Seimas, prezidentas ir nevyriausybinės organizacijos.
Skuba lengvinti vadovo atleidimą
Seimas ketvirtadienį vėl rengia nenumatytą plenarinį posėdį dėl įstatymo pataisų, lengvinančių nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką.
Valdantieiji tikisi pataisas priimti ketvirtadienį, kad Seimo rudens sesiją pabaigtų laiku gruodžio 23 dieną, tačiau dėl opozicijos teikiamų pasiūlymų gausos galutinis sprendimas dėl projekto gali nusikelti į dar kitą posėdį.
Ketvirtadienį vakare greta Seimo Nepriklausomybės aikštėje trečią dieną iš eilės rengiamas protestas, degs laužai. Dalis visuomenės protestuoja prieš skubos tvarka priimamas pataisas, taip pat reikalauja prezidento veto, jei joms būtų pritarta. Dėl to nuo antradienio prie Prezidentūros S. Daukanto aikštėje stovi instaliacija „Bestuburių oro žmogeliukų parkas“.
Koalicija siekia, jog visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Teisingumo ministrė: LRT tarybos ir administracijos santykiai turi būti sureguliuoti
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako, jog LRT tarybos ir administracijos santykiai turi būti sureguliuoti, kad nacionalinio transliuotojo veiklą būtų galima organizuoti sklandžiau.
„Turi būti sureguliuotas LRT tarybos ir vadovybės santykis. Kiekvienoje institucijoje (…) (taryba – BNS) yra didelis patariamasis balsas, kaip efektyviau, skaidriau, geriau organizuoti darbą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.
Anot jos, tai prisidėtų prie transliuotojo veiklos efektyvumo ir padėtų išvengti klaidų, kurios buvo nustatytos Valstybės kontrolės vykdyto LRT audito išvadose.

„Taryba tai yra instrumentas generaliniam direktoriui organizuoti visuomeninio transliuotojo veiklą efektyviau, prasmingiau ir tikrai, kad nekiltų tokių klausimų, abejonių, kad auditų, atliekamų šitoje institucijoje, būtų jų rezultatai geresni“, – sakė politikė.
Kalbėdama apie protestuojančius žurnalistus, R. Tamašunienė sakė nemananti, kad valdančiųjų inicijuotos pataisos dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos kelia pavojų žodžio laisvei.
„Tam ir yra taryba, kad kartu su direktoriumi taisytų (situaciją – BNS), kad protestuoja žmonės. Tikrai išsikreipia galbūt šiek tiek visa ta esmė to LRT įstatymo taisymo ir to santykio, kurio aš minėjau, sureguliavimo. (…) Kalbama apie neva žodžio laisvės ribojimą. Tai tikrai žodžio laisvės ribojimo nebus ir taryba yra ta institucija, kuri turi užtikrinti kuo didesnę ir nuomonių įvairovę, ir kuo plačiau visuomenės lūkesčius atliepiančio LRT transliuotojo misiją“, – teigė ministrė.
Be kita ko, R. Tamašunienė sakė neigiamai vertinanti opozicijos pateiktus siūlymus, kuriais bandoma uždelsti minėto įstatymo priėmimą.
„Pasiūlymai tikrai jie neatrodė rimtai ir jų sukurta tiek daug, (…) tai buvo padaryta, mano vertinimu, patyčių forma ir tikrai, jeigu mes vėliau stebimės, kad patyčios yra gajos švietimo įstaigose (…) tai (Seimas – BNS) yra vieša vieta, kur viskas yra transliuojama“, – sakė ji.
BNS skelbė, kad valdantieji siekia, jog visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu. Šios pataisos priimamos skubos tvarka.
Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Tiek dauguma LRT darbuotojų, tiek dalis žiniasklaidos bendruomenės rengia protestus bei teigia, jog skubiai ir be išsamaus aptarimo teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui ir žiniasklaidos laisvei.
Seimo Audito komitetas šią savaitę parengė projektą stiprinti LRT tarybos galias. Taryba tvirtintų nacionalinio transliuotojo redakcinę, privatumo, tvarumo ir kitas politikas, metines veiklos ataskaitas, strateginius veiklos planus ir metinius veiklos planus, įstaigos struktūrą, programų sukūrimo ir gamybos paslaugų pirkimo sąlygas, konkursų LRT programoms rengti rezultatus.
Taip pat siekiama tarybos veiklai aptarnauti įsteigti specialų biurą, nustatyti, kad LRT naudojamuose kanaluose ir interneto svetainėje be tarybos leidimo nebūtų leidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms ar jų atstovams.
Be to, siūloma riboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas – tas pats asmuo negalėtų eiti pareigas daugiau kaip dvi iš eilės.
Koalicijos lyderiai socialdemokratai sako, kad apie LRT valdysenos pertvarką bus diskutuojama tarp Seimo rudens ir pavasario sesijų.




