Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Aktualijos

Lietuvos medikai skambina pavojaus varpais: įprasti vaistai gali nebeišgelbėti gyvybės

Lietuvos gydytojai perspėja apie tyliai plintančią grėsmę, galinčią iš esmės pakeisti šiuolaikinę mediciną. Infekcijos, kurias anksčiau pavykdavo sėkmingai įveikti vaistais, kai kuriais atvejais tampa itin sunkiai pagydomos.

Nerimą kelia ir tai, kad prie šios problemos prisideda kasdienės gyventojų daromos klaidos, kurių daugelis net nesureikšmina.

Gydytojai susiduria su vis pavojingesnėmis infekcijomis

Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Birutė Zablockienė atkreipia dėmesį į didėjantį bakterijų atsparumą antibiotikams.

Antimikrobinis atsparumas atsiranda tuomet, kai bakterijos ar kiti mikroorganizmai tampa atsparūs vaistams, kuriais anksčiau juos buvo galima veiksmingai sunaikinti.

Tokiais atvejais gydytojams tenka ieškoti alternatyvių gydymo metodų, o sunkiausiose situacijose veiksmingų vaistų pasirinkimas tampa itin ribotas.

Viena pagrindinių šios problemos priežasčių – netinkamas ir perteklinis antibiotikų vartojimas.

Daugelis gyventojų daro tą pačią klaidą

Vos pajutę gerklės skausmą, kosulį, slogą ar pakilusią temperatūrą, kai kurie žmonės skuba ieškoti antibiotikų.

Dalis gyventojų vis dar įsitikinę, kad šie vaistai padės greičiau pasveikti nuo peršalimo ar gripo.

Tačiau antibiotikai virusų neveikia. Jie skirti bakterinėms infekcijoms gydyti.

Be reikalo vartodamas antibiotikus žmogus ne tik rizikuoja patirti nepageidaujamą šalutinį poveikį, bet ir prisideda prie atsparių bakterijų atsiradimo bei plitimo.

Ilgainiui tokios bakterijos gali sukelti infekcijas, kurių įprasti vaistai nebeįveikia.

Grėsmė jau siejama su milijonais mirčių

Pasauliniai antimikrobinio atsparumo mastai kelia itin didelį susirūpinimą.

Skaičiuojama, kad 2021 metais bakterijų atsparumas vaistams buvo siejamas su daugiau nei 4,7 milijono mirčių visame pasaulyje.

2023 metų duomenimis, maždaug kas šešta laboratorijoje patvirtinta bakterinė infekcija pasaulyje buvo atspari antibiotikams.

Tai reiškia, kad problema nebėra tolima ateities prognozė. Su ja gydytojai susiduria jau šiandien.

Ypač pavojingos atsparių bakterijų sukeltos kraujotakos infekcijos, galinčios komplikuotis sepsiu, organų nepakankamumu ir baigtis mirtimi.

Pavojus gresia ne tik sunkiai sergantiems žmonėms

Antibiotikų veiksmingumas svarbus ne vien gydant infekcines ligas.

Be jų būtų kur kas sudėtingiau užtikrinti saugų pacientų gydymą po sudėtingų operacijų, organų transplantacijų ar chemoterapijos.

Didesnė rizika taip pat kyla:

  • Vyresnio amžiaus žmonėms.
  • Nusilpusį imunitetą turintiems pacientams.
  • Naujagimiams.
  • Onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
  • Ilgą laiką ligoninėse gydomiems pacientams.

Jeigu antibiotikai prarastų veiksmingumą, net ir šiandien įprastos medicininės procedūros galėtų tapti gerokai rizikingesnės.

Atskleidė naujausius Lietuvos duomenis

Lietuvoje fiksuojama ir teigiamų pokyčių, tačiau specialistai ragina neprarasti budrumo.

2025 metais antibiotikų suvartojimas šalyje šiek tiek sumažėjo. Taip pat sumažėjo kai kurių pavojingų, vaistams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų dažnis.

Vis dėlto antibiotikų vartojimas Lietuvoje mažėjo lėčiau nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse.

Kai kurių bakterijų atsparumo rodikliai išlieka nepakitę, todėl būtina ir toliau stiprinti infekcijų prevenciją bei atsakingą vaistų vartojimą.

Santaros klinikose imtasi papildomų veiksmų

Siekiant veiksmingiau kovoti su šia problema, Santaros klinikose veiklą pradėjo Antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo skyrius.

Jo specialistai sieks užtikrinti racionalesnį antibiotikų skyrimą, tinkamą infekcijų diagnostiką ir efektyvesnį pacientų gydymą.

Gydytojai pabrėžia, kad atsakomybė tenka ne vien pacientams. Medikams taip pat itin svarbu įvertinti, kada antibiotikai iš tiesų būtini.

Tinkamai pasirinktas vaistas, jo dozė ir gydymo trukmė gali padėti išsaugoti antibiotikų veiksmingumą.

Septynios klaidos, kurių būtina vengti

Gyventojai raginami atsisakyti įpročių, galinčių prisidėti prie bakterijų atsparumo didėjimo.

  • Nevartoti antibiotikų be gydytojo paskyrimo.
  • Negydyti antibiotikais gripo ir kitų virusinių infekcijų.
  • Nevartoti nuo ankstesnės ligos likusių vaistų.
  • Nesidalyti antibiotikais su artimaisiais.
  • Savavališkai nekeisti paskirtos vaistų dozės.
  • Nenutraukti ir nepratęsti gydymo nepasitarus su gydytoju.
  • Nereikalauti antibiotikų, jeigu gydytojas nemato pagrindo jų skirti.

Nesuvartotus arba pasibaigusio galiojimo vaistus rekomenduojama atiduoti į vaistinę.

Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie problemos sprendimo

Specialistai primena, kad infekcijų prevencija yra viena veiksmingiausių priemonių mažinant antibiotikų poreikį.

Reguliarus rankų plovimas, tinkama maisto higiena, rekomenduojami skiepai ir atsakingas elgesys susirgus padeda sumažinti infekcijų plitimą.

Lapkričio 18–24 dienomis visame pasaulyje minima supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitė, kurios metu gyventojai raginami atidžiau vertinti savo elgesį.

Medikų perspėjimas aiškus: jeigu šiandien antibiotikus vartosime neatsakingai, ateityje jų gali nepakakti net tuomet, kai nuo šių vaistų priklausys žmogaus gyvybė.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.