Naujausi Vladimiro Putino pareiškimai kelia vis daugiau abejonių dėl galimybės užbaigti karą Ukrainoje. Lietuvos saugumo ekspertai perspėja, kad už Kremliaus kalbų apie taiką gali slypėti kur kas platesni ir pavojingesni planai, tiesiogiai susiję ir su Lietuvos saugumu.
Rusijos vadovui pareiškus, kad Maskva neketina daryti teritorinių nuolaidų Ukrainai, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas įvertino tikruosius Kremliaus siekius.
Jų vertinimu, Rusija derybomis mėgina pasinaudoti savo geopolitiniams interesams įtvirtinti. tv3.lt
Taikos derybos tėra spektaklis?
G. Bagdonas itin skeptiškai vertina Maskvos dalyvavimą derybose dėl karo Ukrainoje nutraukimo.
„Tai yra cirkas, vaidinimas“, – pareiškė atsargos pulkininkas.
Jo nuomone, Rusiją pakeisti savo poziciją gali priversti Ukrainos kariuomenės pasipriešinimas ir karinis spaudimas, o ne vien diplomatiniai pokalbiai.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į besikeičiančią Putino retoriką. Rusijos vadovas pastaruoju metu kartais nebevartoja įprasto termino „specialioji operacija“, o kalba apie Rusijos ir Ukrainos konfliktą.
G. Bagdono vertinimu, tokie pokyčiai gali rodyti Kremliaus nerimą dėl situacijos fronte.
Putino tikslas – kur kas daugiau nei Ukraina
Dar platesnes Rusijos ambicijas įžvelgia L. Kasčiūnas.
Pasak politiko, Maskva siekia susieti derybas dėl Ukrainos ateities su visos Europos saugumo sistemos pertvarkymu.
Panašius reikalavimus Rusija kėlė dar 2021 metais, prieš pradėdama plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vienas svarbiausių Kremliaus siekių – apriboti NATO veiklą valstybėse, kurios prie Aljanso prisijungė po 1997 metų.
Tarp jų yra ir Lietuva, Latvija bei Estija.
Lietuvai tai turėtų milžiniškų pasekmių
Jeigu Maskvos reikalavimai būtų įgyvendinti, Baltijos šalys galėtų atsidurti itin nepalankioje saugumo situacijoje.
L. Kasčiūno vertinimu, Rusijos siūloma tvarka sukurtų nevienodas saugumo sąlygas NATO narėms ir apribotų sąjungininkų karinių pajėgų buvimą Rytų Europoje.
Toks scenarijus būtų ypač pavojingas Lietuvai, kuri savo saugumą grindžia kolektyvine NATO gynyba ir sąjungininkų kariniu buvimu regione.
Svarbu pažymėti, kad tai yra Rusijos keliami reikalavimai, o ne NATO priimti sprendimai.
Kremlius mėgina paveikti Vašingtoną
L. Kasčiūnas mano, kad Maskva šiuo metu stengiasi pasinaudoti JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos siekiu užbaigti karą Ukrainoje.
Rusija gali mėginti derinti politinius reikalavimus su ekonominio bendradarbiavimo pasiūlymais, tikėdamasi išsiderėti sau palankesnes sąlygas.
Lapkričio 12 dieną Maskvoje su Putinu susitikę JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris esminio proveržio teritorijų klausimu nepasiekė. apnews.com
Europai – rimtas perspėjimas
Kremliaus reikalavimai rodo, kad galimos derybos dėl karo Ukrainoje gali turėti ilgalaikį poveikį viso žemyno saugumui.
Lietuvai ir kitoms Rytų Europos valstybėms itin svarbu, kad sprendimai dėl jų saugumo nebūtų priimami už jų nugarų.
Kol Maskva neatsisako savo teritorinių ir geopolitinių ambicijų, greitos bei ilgalaikės taikos perspektyva išlieka neaiški.
Ekspertų vertinimu, didžiausias pavojus Europai būtų susitarimas, kuris sustabdytų dabartinį karą, tačiau sudarytų sąlygas Rusijai pasirengti naujai agresijai.




