Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Aktualijos

Kremlius trenkė kumščiu į stalą: Europos viltys pakibo ant plauko…

Derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo – netikėtas posūkis. Vos prieš kelias dienas JAV pasiuntiniai paskelbė apie galimybę į taikos derybas įtraukti Europos atstovus, tačiau dabar iš Maskvos pasigirdo visiškai kitokia žinia.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad Kremlius kol kas nėra davęs sutikimo išplėsti derybų formatą.

Maskva paneigė amerikiečių pareiškimus

Lapkričio 16 dieną J. Ušakovas pranešė, kad Rusija tebėra pasirengusi tęsti trišales derybas, kuriose dalyvautų Ukraina, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija.

Tačiau dėl Europos atstovų įtraukimo susitarimas su Maskva nėra pasiektas.

Šis pareiškimas prieštarauja praėjusią savaitę JAV derybininkų paskelbtai informacijai.

Po susitikimo su V. Putinu Maskvoje amerikiečių pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris teigė, kad Europa galės prisijungti prie kito derybų etapo.

Dabar Kremlius leidžia suprasti, kad toks sprendimas dar nėra suderintas.

Pasak J. Ušakovo, nenustatyta ir konkreti būsimo susitikimo data.

Europa jau pasirinko savo atstovus

Nepaisydami Maskvos pozicijos, Europos lyderiai pradėjo ruoštis tiesioginiam dalyvavimui taikos procese.

Lapkričio 13 dieną Dubline vykusiame susitikime sutarta dėl bendros Europos derybininkų komandos.

Numatyta, kad Europai atstovaus penkios valstybės:

  • Prancūzija;
  • Vokietija;
  • Jungtinė Karalystė;
  • Italija;
  • Lenkija.

Prie šių šalių atstovų prisijungs ir Europos Sąjungos institucijų pareigūnai.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pabrėžė, kad žemynas turi laikytis vieningos pozicijos sprendžiant Ukrainos ateities ir Europos saugumo klausimus.

Vis dėlto naujausias Kremliaus pareiškimas kelia abejonių, ar šiai komandai bus leista tiesiogiai dalyvauti artimiausiose derybose su Rusija.

Zelenskis atskleidė, kas vyko už uždarų durų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė apie naują Ukrainos, JAV ir Europos derybininkų susitikimą.

Nuotoliniu būdu vykusiose diskusijose dalyvavo S. Witkoffas, J. Kushneris, penkių Europos valstybių atstovai, Europos Sąjungos institucijų ir NATO pareigūnai.

Ukrainos vadovas pripažino, kad pokalbis nebuvo lengvas.

Vis dėlto susitarta tęsti konsultacijas Berlyne, kur Ukrainą remiančios šalys planuoja aptarti konkrečius tolesnius veiksmus.

V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainai būtina ne bet kokia karo pabaiga, o ilgalaikė taika ir patikimos saugumo garantijos.

Kyjivas nuosekliai siekia, kad Europos valstybės dalyvautų priimant sprendimus, nuo kurių priklausys ne tik Ukrainos, bet ir viso žemyno ateitis.

Kremlius kelia savo sąlygas

Maskva jau anksčiau skeptiškai vertino Europos dalyvavimą tiesioginėse derybose.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad prieš įtraukiant Europos šalis Rusija norėtų įvertinti jų ketinimus ir pasirengimą prisidėti prie taikos proceso.

Tuo pat metu Rusija kritikuoja Europos valstybių Ukrainai teikiamą karinę pagalbą.

Didžiausi nesutarimai kyla dėl būsimų Ukrainos saugumo garantijų, galimo Europos karių dislokavimo ir NATO vaidmens regione.

Vakarų valstybės savo ruožtu pabrėžia, kad karo užbaigimas neturi sudaryti sąlygų Rusijai ateityje pradėti naują agresiją.

Kodėl tai svarbu ir Lietuvai?

Derybose sprendžiama gerokai daugiau nei vien Ukrainos teritorijų ateitis.

Galimi susitarimai dėl karinių pajėgų dislokavimo, NATO vaidmens ir Europos saugumo sistemos būtų itin reikšmingi visoms Baltijos valstybėms.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai ypač svarbu, kad sprendimai dėl regiono saugumo nebūtų priimami be Europos valstybių dalyvavimo.

Bet kokie mėginimai silpninti NATO rytinio flango apsaugą galėtų turėti ilgalaikių pasekmių.

Būtent todėl Europos lyderiai siekia dalyvauti derybose ir neleisti, kad žemyno saugumo klausimai būtų sprendžiami vien Vašingtono ir Maskvos susitarimais.

Taikos susitarimas vis dar toli

Praėjusią savaitę Abu Dabyje atnaujintos Ukrainos, Rusijos ir JAV derybos suteikė vilčių dėl diplomatinio proveržio.

Vienas konkrečių pasiektų rezultatų – susitarimas dėl didelio karo belaisvių apsikeitimo.

Tačiau esminiais klausimais, įskaitant teritorijų statusą, karo veiksmų nutraukimą ir ilgalaikes saugumo garantijas, galutinis susitarimas vis dar nepasiektas.

Naujausias Maskvos pareiškimas parodė, kad nesutarimų kyla net dėl to, kas apskritai turėtų dalyvauti prie derybų stalo.

Artimiausios savaitės atskleis, ar JAV pavyks įtikinti Rusiją priimti Europos atstovus, ar Kremlius ir toliau reikalaus išlaikyti trišalį derybų formatą.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.