Ukrainos laukia dar vienas rimtas politinis išbandymas. Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen paskelbė, kad laimėjusi 2027 metų prezidento rinkimus ketina nutraukti naujos finansinės paramos teikimą Kyjivui.
Šis pareiškimas nuskambėjo po susitikimo su Ukrainos ambasadoriumi Paryžiuje. Politikės planai jau sulaukė griežtos dabartinio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono reakcijos.
Le Pen atskleidė, ką darytų tapusi prezidente
Lapkričio 16 dieną M. Le Pen susitiko su Ukrainos ambasadoriumi Prancūzijoje Vadymu Omelčenka.
Per uždarą susitikimą politikė išdėstė savo poziciją dėl tolesnio Ukrainos finansavimo, karo ateities ir galimų diplomatinių sprendimų.
Anot M. Le Pen, dabartinė Prancūzijos finansinė padėtis neleidžia neribotą laiką skirti papildomų lėšų Ukrainai.
Jeigu politikė laimėtų kitų metų prezidento rinkimus, finansinę paramą ji ketina nutraukti per šešis mėnesius nuo atėjimo į valdžią.
Toks scenarijus reikštų reikšmingą Prancūzijos užsienio politikos pokytį.
Iki šiol Paryžius buvo vienas svarbiausių Ukrainos partnerių Europoje, teikęs politinę, karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą.
Milijardų eurų klausimas
Vis dėlto M. Le Pen patikino, kad neketina atsisakyti visų anksčiau prisiimtų įsipareigojimų.
Politikė žada laikytis jau sudarytų susitarimų, įskaitant Prancūzijos dalyvavimą Europos Sąjungos 90 milijardų eurų paskolos Ukrainai programoje.
Ši finansavimo programa skirta 2026 ir 2027 metų Ukrainos poreikiams.
Numatyta, kad apie 60 milijardų eurų bus skiriama gynybai ir karinės pramonės pajėgumams stiprinti, o dar 30 milijardų eurų – ekonominiam stabilumui ir svarbiausioms valstybės biudžeto reikmėms.
Tačiau naujiems finansiniams įsipareigojimams po šios programos M. Le Pen nepritaria.
Būtent tai gali tapti vienu sudėtingiausių klausimų Ukrainos partneriams ateityje.
Visiškai Ukrainos neatsisakytų
Prancūzijos politikė tvirtina, kad finansavimo nutraukimas nereikštų visiškos paramos Ukrainai pabaigos.
Laimėjusi prezidento rinkimus ji žada ir toliau teikti materialinę bei humanitarinę pagalbą, taip pat aktyviau dalyvauti diplomatinėse iniciatyvose.
M. Le Pen su Ukrainos ambasadoriumi aptarė galimą abiejų valstybių bendradarbiavimą gynybos pramonės, skaitmeninių technologijų ir civilinės branduolinės energetikos srityse.
Tokios partnerystės galėtų prisidėti prie Ukrainos atstatymo pasibaigus karui.
Tačiau finansinė pagalba ir materialinė parama nėra tas pats. Kariaujančiai valstybei reikia ne tik ginkluotės, bet ir lėšų valstybės institucijoms išlaikyti, infrastruktūrai remontuoti bei ekonomikai stabilizuoti.
Zelenskiui perdavė ypatingą žinią
Per susitikimą M. Le Pen taip pat išreiškė pasirengimą asmeniškai pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Politikė paprašė ambasadoriaus perduoti Ukrainos vadovui, kad sutiktų su juo susitikti Paryžiuje arba Briuselyje.
V. Zelenskis anksčiau buvo pakvietęs M. Le Pen apsilankyti Kyjive, tačiau kol kas politikė apie planuojamą kelionę į Ukrainos sostinę nepranešė.
Tiesioginis abiejų politikų susitikimas galėtų tapti svarbia galimybe išsiaiškinti, kokių santykių Ukraina galėtų tikėtis pasikeitus Prancūzijos valdžiai.
Macronas pasiuntė griežtą atsaką
Dabartinis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas laikosi visiškai kitokios pozicijos.
Jo vertinimu, Ukrainai prieinamų išteklių mažinimas gali sudaryti sąlygas Rusijai primesti Kyjivui nepalankias taikos sąlygas.
E. Macronas perspėja, kad toks scenarijus susilpnintų ne tik Ukrainą, bet ir visą Europą.
Prancūzijos prezidentas nuosekliai pabrėžia, kad Ukrainos saugumas yra glaudžiai susijęs su Europos valstybių saugumu.
Tuo metu M. Le Pen akcentuoja Prancūzijos vidaus ekonomines problemas ir būtinybę pirmiausia pasirūpinti šalies finansiniu stabilumu.
Kodėl Le Pen pareiškimas toks svarbus?
M. Le Pen šiuo metu pirmauja Prancūzijos prezidento rinkimų apklausose.
Nors rinkimų rezultatai dar nėra aiškūs, jos politinės pozicijos jau dabar turi reikšmės diskusijoms dėl Europos ateities.
Prancūzija yra viena didžiausių Europos Sąjungos ekonomikų, branduolinė valstybė ir viena įtakingiausių NATO narių.
Jos sprendimai gali turėti didelę įtaką bendram Europos atsakui į Rusijos agresiją.
Jeigu Paryžius ateityje sumažintų savo finansinį indėlį į Ukrainos rėmimą, kitoms Europos valstybėms tektų spręsti, kaip kompensuoti atsiradusį finansavimo trūkumą.
Primena ir ankstesnius ryšius su Rusija
M. Le Pen politinė praeitis ne kartą kėlė diskusijų dėl jos santykių su Maskva.
2017 metais politikė Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Jos politinė partija taip pat buvo gavusi paskolą iš Rusijos banko. Ši paskola visiškai grąžinta 2023 metais.
Vis dėlto prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai M. Le Pen ją pasmerkė.
Dabar politikė tikina palaikanti Ukrainą, tačiau siekia iš esmės pakeisti Prancūzijos teikiamos pagalbos pobūdį.
Europai gali tekti priimti sudėtingus sprendimus
2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimai gali tapti svarbiu lūžio tašku ne tik pačiai Prancūzijai, bet ir visai Europai.
Ukrainai tęsiant kovą su Rusijos agresija, ilgalaikio finansavimo užtikrinimas išlieka vienu svarbiausių uždavinių.
Kol kas M. Le Pen pareiškimai yra rinkimų kampanijos politiniai įsipareigojimai, o ne įsigalioję Prancūzijos valdžios sprendimai.
Tačiau jeigu kitąmet ji perimtų prezidento pareigas ir įgyvendintų savo pažadus, Ukrainos partneriams tektų ieškoti naujų būdų užtikrinti tolesnę finansinę paramą.




