Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Aktualijos

Lietuvoje įsigaliojo svarbus draudimas: prasidėjo reidai, pažeidėjams gresia solidžios baudos

Nuo lapkričio 15 dienos Lietuvoje įsigaliojo sezoniniai laukų tręšimo mėšlu ir srutomis apribojimai. Aplinkosaugininkai jau pradėjo patikrinimus visoje šalyje, o nustatytiems pažeidėjams gali tekti sumokėti nemenkas baudas.

Ūkininkai ir gyventojai raginami atkreipti dėmesį į galiojančias išimtis, nes netinkamai pasirinktas tręšimo laikas arba vieta gali užtraukti administracinę atsakomybę.

Patikrinimai tęsis iki gruodžio 20 dienos

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai iki gruodžio 20-osios vykdys reidus, kurių metu tikrins, kaip laikomasi mėšlo bei srutų laikymo, tvarkymo ir naudojimo reikalavimų.

Pagrindinis sezoninis tręšimo draudimas galios iki 2027 metų kovo 20 dienos.

Šiais apribojimais siekiama apsaugoti dirvožemį, upes, ežerus ir požeminius vandenis nuo taršos.

Netinkamai tvarkomos organinės trąšos gali tapti rimta aplinkosaugos problema, ypač šaltuoju metų laiku, kai augalai pasisavina mažiau maistinių medžiagų.

Numatyta keletas svarbių išimčių

Nors draudimas jau įsigaliojo, tam tikruose plotuose tręšimo darbus dar galima atlikti iki lapkričio 30 dienos.

Ši išimtis taikoma:

  • Daugiametėms pievoms.
  • Ganykloms.
  • Pasėliais ar kitais augalais padengtai ariamajai žemei.

Tačiau tokių laukų nuolydis negali viršyti 12 procentų, o tręšiant į dirvožemį patenkantis azoto kiekis negali būti didesnis nei 40 kilogramų vienam hektarui.

Kita išimtis bus taikoma 2027 metų kovo 1–20 dienomis. Tuo laikotarpiu, laikantis nustatytų sąlygų, bus leidžiama tręšti ir ražienomis padengtą ariamąją žemę.

Abiem laikotarpiais skystuoju mėšlu ir srutomis negalima tręšti arčiau nei penki metrai nuo vandens telkinio kranto linijos.

Vien kalendoriaus nepakanka

Aplinkosaugininkai primena, kad net leidžiamu tręšti laikotarpiu būtina įvertinti oro sąlygas ir dirvožemio būklę.

Mėšlą ir srutas draudžiama skleisti ant:

  • Įšalusios žemės.
  • Sniegu padengto dirvožemio.
  • Užmirkusių laukų.
  • Užtvindytų teritorijų.

Šie apribojimai galioja nepriklausomai nuo kalendorinės datos.

Todėl staiga atšilus orams nereikėtų automatiškai manyti, kad galima pradėti tręšimo darbus. Pirmiausia būtina įsitikinti, jog dirvožemio būklė atitinka visus reikalavimus.

Svarbios taisyklės gyvenantiems šalia ūkininkų laukų

Gyventojams, kurių namai yra netoli dirbamų laukų, aktualūs ir papildomi tręšimo apribojimai.

Savaitgaliais bei valstybinių švenčių dienomis be gyventojo rašytinio sutikimo skystasis mėšlas ar srutos negali būti skleidžiami mažesniu nei 100 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo.

Norint tręšti arčiau kaip 300 metrų nuo urbanizuotos teritorijos ribos, tomis dienomis būtinas seniūno rašytinis sutikimas.

Tokios taisyklės padeda mažinti gyventojams nepatogumų keliančių kvapų poveikį.

Tikrins ir mėšlo laikymo vietas

Pareigūnai vertins ne tik tai, ar laikomasi tręšimo terminų, bet ir kaip mėšlas laikomas laukuose.

Draudžiamuoju laikotarpiu tirštasis mėšlas gali būti laikomas specialiai įrengtose rietuvėse.

Joms būtina parinkti nuo užliejimo apsaugotą vietą, pasirūpinti srutų surinkimu bei apsaugoti sukauptą mėšlą nuo kritulių.

Rietuvės negali būti įrengiamos arčiau nei 150 metrų nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų.

Netinkamai laikomas mėšlas gali užteršti aplinkinius vandens telkinius, dirvožemį ir požeminius vandenis.

Už pažeidimus gresia baudos iki 1100 eurų

Reikalavimų nepaisantiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė.

Už tręšimo taisyklių pažeidimus gali būti skiriamos šios sankcijos:

  • Fiziniams asmenims – įspėjimas arba bauda iki 230 eurų.
  • Įmonių vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – bauda iki 430 eurų.
  • Pakartotinai nusižengusiems fiziniams asmenims – iki 430 eurų.
  • Pakartotinai nusižengusiems juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – iki 1100 eurų.

Todėl net ir vienas neapgalvotas sprendimas tręšti laukus netinkamu metu gali sukelti finansinių nuostolių.

Kodėl šaltuoju metų laiku taikomi griežtesni apribojimai?

Rudenį ir žiemą augalų vegetacija sulėtėja arba sustoja, todėl jie nebegali efektyviai pasisavinti su trąšomis į dirvožemį patenkančių maistinių medžiagų.

Dalis azoto ir fosforo junginių kartu su krituliais gali patekti į vandens telkinius.

Maistinių medžiagų perteklius skatina vandens telkinių žydėjimą, blogina vandens kokybę ir trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą.

Aplinkosaugininkai ragina visus žemės ūkio veikla užsiimančius gyventojus atidžiai planuoti darbus ir prieš tręšiant įvertinti ne tik galiojančius terminus, bet ir konkretaus lauko būklę.

Iki gruodžio 20 dienos vyksiantys patikrinimai parodys, kaip ūkininkai laikosi nustatytų reikalavimų.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.