Lietuvos gyventojams gali tekti dar plačiau atverti pinigines. Valdantiesiems ieškant papildomų pajamų valstybės biudžetui, svarstoma galimybė didinti vieną svarbiausių šalies mokesčių – pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Jeigu šiam pasiūlymui būtų pritarta, pokyčius pajustų beveik kiekvienas Lietuvos gyventojas – nuo kasdien maisto produktus perkančių šeimų iki pensininkų ir verslininkų.
Ant valdžios stalo – PVM didinimas
Šiuo metu standartinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas Lietuvoje siekia 21 procentą.
Tačiau valdančiosios koalicijos darbo grupėje jau svarstyta galimybė jį padidinti vienu procentiniu punktu – iki 22 procentų.
Tokiu būdu būtų siekiama surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą ir sumažinti augantį deficitą.
Skirtingai nuo mokesčių, taikomų konkrečioms visuomenės grupėms, standartinio PVM didinimas paliestų didžiąją dalį šalies gyventojų.
Vis dėlto galutinis sprendimas dėl šio mokesčio didinimo kol kas nėra priimtas.
Kiek daugiau tektų mokėti gyventojams?
Nors vieno procentinio punkto padidėjimas gali atrodyti nedidelis, per ilgesnį laikotarpį papildomos išlaidos susikauptų.
Jeigu pardavėjai visą mokesčio padidėjimą perkeltų vartotojams, kainos galėtų pasikeisti taip:
- Dabar 50 eurų kainuojantis pirkinys kainuotų 50,41 euro.
- 100 eurų pirkinys – 100,83 euro.
- 500 eurų pirkinys – 504,13 euro.
- 1 000 eurų kainuojantis pirkinys – 1 008,26 euro.
- 10 000 eurų kainuojantis pirkinys – 10 082,64 euro.
Šeima, per mėnesį standartiniu PVM apmokestinamoms prekėms ir paslaugoms išleidžianti 1 000 eurų, per metus papildomai išleistų apie 100 eurų.
Tai teoriniai skaičiavimai, darant prielaidą, kad prekių kainos be PVM nesikeistų.
Brangimas paliestų kasdienius pirkinius
Standartinio PVM tarifo didinimas galėtų paveikti daugelio prekių ir paslaugų kainas.
Tarp jų:
- Maisto produktų.
- Degalų.
- Drabužių ir avalynės.
- Buitinės technikos.
- Statybinių medžiagų.
- Automobilių ir jų remonto.
- Įvairių buitinių paslaugų.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad papildomą finansinę naštą patirtų ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės.
Jiems kasdienės išlaidos sudaro didžiąją dalį mėnesio biudžeto, todėl net nedidelis kainų augimas gali būti juntamas.
Valdančiųjų gretose – nesutarimai
PVM didinimo idėja sulaukė pasipriešinimo ir pačioje valdančiojoje koalicijoje.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius pasisakė prieš standartinio PVM tarifo didinimą.
Politiko vertinimu, pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad valstybė geriau surinktų jau dabar galiojančius mokesčius.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nesurenkamo PVM dalis siekia apie 12 procentų, kai Europos Sąjungos vidurkis yra maždaug 8 procentai.
V. Sinkevičiaus skaičiavimais, sumažinus šį atotrūkį, valstybės biudžetą galėtų papildyti apie 280 mln. eurų.
Tokiu atveju papildomų pajamų būtų galima gauti nedidinant mokestinės naštos sąžiningai mokesčius mokantiems gyventojams.
Premjeras prakalbo ir apie vaistų apmokestinimą
Diskusijose dėl papildomų biudžeto pajamų taip pat svarstoma peržiūrėti įvairias mokestines lengvatas.
Vis dėlto ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė nepalaikantis didesnio PVM tarifo taikymo vaistams.
Premjero vertinimu, toks sprendimas skaudžiai paliestų didelę visuomenės dalį, ypač pensininkus ir lėtinėmis ligomis sergančius žmones.
Jis pabrėžė, kad būtų nelogiška viena ranka didinti pensijas, o kita – didinti mokesčius būtiniausiems vaistams.
Šiuo metu Lietuvoje, be standartinio 21 proc. PVM tarifo, taikomi ir lengvatiniai 5 bei 12 proc. tarifai.
Kodėl valdžia ieško papildomų milijonų?
2027 metų valstybės biudžete numatomas reikšmingas pajamų ir išlaidų atotrūkis.
Pagal pateiktą biudžeto projektą, valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 procento bendrojo vidaus produkto, o valstybės skola – 48,2 procento BVP.
Didėjančios gynybos išlaidos, socialiniai įsipareigojimai, pensijų ir atlyginimų augimas reikalauja papildomų finansinių išteklių.
Todėl politikai ieško būdų, kaip padidinti valstybės pajamas.
Svarstoma ne tik keisti PVM tarifą, bet ir peržiūrėti mokestines lengvatas bei įvesti papildomus mokesčius atskiriems sektoriams.
Ant stalo – ir daugiau mokestinių pakeitimų
Valdantieji jau aptarė galimus papildomus mokestinius pokyčius:
- Didesnį azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimą.
- Cukraus turinčių produktų apmokestinimo pakeitimus.
- Alkoholio ir tabako akcizų didinimą.
- Energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimą.
Taip pat buvo svarstytas papildomas automobilių taršos mokestis bei didesnis pajamų mokestis daugiausia uždirbantiems gyventojams.
Tačiau dėl dalies šių pasiūlymų politinio sutarimo dar nėra.
Ar PVM tikrai bus padidintas?
Kol kas gyventojams svarbiausia žinoti, kad sprendimas didinti standartinį PVM tarifą iki 22 procentų nėra priimtas.
Norint įgyvendinti tokį pakeitimą, reikėtų parengti įstatymo pataisas ir sulaukti Seimo pritarimo.
Tačiau vien tai, kad PVM didinimo klausimas jau atsidūrė ant valdančiųjų stalo, rodo, jog artimiausiu metu diskusijos dėl papildomos mokestinės naštos gali dar labiau įsibėgėti.
Jeigu politikams nepavyks rasti kitų pajamų šaltinių, prie šio pasiūlymo gali būti sugrįžta.




