Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Sveikata

Infarktas gali smogti net visiškai sveikai besijaučiančiam žmogui: gydytojas įspėja visus sulaukusius 40-ies

Jokių skausmų, gera savijauta, įprastas gyvenimas – ir staiga miokardo infarktas. Kauno klinikų gydytojas kardiologas Raimondas Kubilius perspėja, kad pavojingi organizmo pokyčiai gali vykti metų metus, žmogui apie juos nė neįtariant.

Ypač neramina tai, kad su gyvybei pavojingomis širdies ligomis susiduria net trisdešimtmečiai.

Infarktas ištiko vos 32 metų vyrą

Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas R. Kubilius prisiminė dviejų jaunų pacientų istorijas.

Vienam jų buvo vos 32 metai. Vyrą ištiko miokardo infarktas ir klinikinė mirtis. Laimei, medikams pavyko išgelbėti jo gyvybę.

Kitas pacientas, kuriam buvo 43 metai, infarktą patyrė ramybės būsenoje. Jo gyvybę taip pat teko gelbėti atliekant gaivinimą.

Abiem vyrams buvo nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis. Tarp papildomų rizikos veiksnių buvo rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ir šeimoje pasitaikiusios širdies ligos.

Nieko neskauda, tačiau pavojus jau gali būti čia

Viena didžiausių klaidų – manyti, kad gera savijauta reiškia sveiką širdį.

Padidėjęs arterinis kraujospūdis, per didelis cholesterolio ar gliukozės kiekis kraujyje ilgą laiką gali nesukelti jokių pastebimų simptomų.

Žmogus gali dirbti, sportuoti, keliauti ir gyventi aktyvų gyvenimą, nors jo kraujagyslėse jau vyksta pavojingi pokyčiai.

Kardiologas pabrėžia, kad ypač pavojinga, kai vienu metu susideda keli rizikos veiksniai. Net ir nedideli atskirų sveikatos rodiklių nukrypimai kartu gali reikšmingai padidinti infarkto tikimybę.

Lieknas kūnas ir sportas nuo infarkto neapsaugo

Dar vienas visuomenėje paplitęs mitas – įsitikinimas, kad širdies ligos gresia tik antsvorio turintiems žmonėms.

Net liekni, reguliariai sportuojantys ir sveikai besimaitinantys žmonės gali turėti padidėjusį cholesterolio kiekį.

Tam įtakos turi ne tik mityba, bet ir genetika, organizmo medžiagų apykaita bei kiti sveikatos veiksniai.

Fizinis aktyvumas padeda sumažinti širdies ligų riziką, tačiau nepakeičia profilaktinių sveikatos tyrimų.

Kas vyksta organizme prieš infarktą?

Viena dažniausių miokardo infarkto priežasčių yra aterosklerozė.

Tai procesas, kurio metu arterijų sienelėse kaupiasi cholesterolis ir kitos medžiagos, formuojančios aterosklerozines plokšteles.

Ilgainiui kraujagyslės gali susiaurėti. Jeigu susidaro kraujo krešulys, užblokuojantis širdies raumenį maitinančią arteriją, dalis širdies nebeg gauna pakankamai deguonies.

Neatkūrus kraujotakos, širdies raumens ląstelės pradeda žūti.

Būtent todėl ištikus infarktui kiekviena minutė gali būti lemtinga.

Infarktą galima supainioti net su apsinuodijimu

Nors daugeliui žmonių infarktas asocijuojasi su nepakeliamu krūtinės skausmu, jis ne visuomet pasireiškia taip akivaizdžiai.

Kartais žmogų gali kamuoti nemalonūs pojūčiai viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas ar staigus silpnumas.

Tokiais atvejais pacientai neretai įtaria virškinimo sutrikimus, vartoja vaistus nuo skrandžio negalavimų ir laukia, kol savijauta pagerės.

Tačiau tuo metu gali būti prarandamas gyvybiškai svarbus laikas.

Pagrindiniai infarkto požymiai:

  • Spaudimas, veržimas ar skausmas krūtinėje.
  • Skausmas, plintantis į ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį.
  • Staiga atsiradęs dusulys.
  • Šaltas prakaitas.
  • Neįprastas silpnumas.
  • Pykinimas ar vėmimas.
  • Galvos svaigimas.

Įtarus infarktą būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112. Negalima laukti, kol simptomai praeis savaime, ar vairuoti automobilio iki ligoninės.

Sulaukus 40 metų galima pasitikrinti nemokamai

Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų imtinai.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams programoje numatyti tyrimai atliekami nemokamai.

Kreipusis į šeimos gydytoją gali būti atliekami cholesterolio, gliukozės, trigliceridų ir kiti kraujo tyrimai, matuojamas kraujospūdis bei užrašoma elektrokardiograma.

Atsižvelgdamas į rezultatus, gydytojas nustato individualią širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Prevencinė patikra kartojama:

  • Esant mažai arba vidutinei rizikai – kas ketverius metus.
  • Esant didelei rizikai – kas dvejus metus.
  • Esant labai didelei rizikai – kasmet.

Jaunesni žmonės, turintys rizikos veiksnių ar jaučiantys negalavimus, taip pat neturėtų atidėlioti vizito pas gydytoją.

Septyni įpročiai, galintys sumažinti infarkto riziką

Širdies sveikata labai priklauso ir nuo kasdienių žmogaus pasirinkimų.

Specialistai rekomenduoja:

  • Atsisakyti rūkymo.
  • Reguliariai matuoti kraujospūdį.
  • Periodiškai tikrinti cholesterolio ir gliukozės kiekį.
  • Daugiau judėti.
  • Valgyti daugiau daržovių, viso grūdo produktų ir žuvies.
  • Riboti druskos, alkoholio bei stipriai perdirbto maisto vartojimą.
  • Laikytis gydytojo paskirto gydymo.

Svarbu nepamiršti, kad net ir pakeitus gyvenimo būdą kai kuriems pacientams būtini cholesterolį ar kraujospūdį mažinantys vaistai.

Didžiausia klaida – laukti, kol organizmas pats praneš apie problemą. Kai kuriais atvejais pirmasis rimtas širdies ligos požymis gali būti būtent infarktas.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.