Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Naujienos

Netikėtas lūžis derybose dėl Ukrainos: JAV pirmą kartą iškėlė stulbinantį pasiūlymą!

Jungtinės Amerikos Valstijos, siekdamos išjudinti įstrigusias taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, iškėlė iki šiol viešai nesvarstytą galimybę. Apie netikėtą Vašingtono pasiūlymą prabilęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad derybose atsirado visiškai naujas scenarijus.

Jis susijęs su dviem jautriausiais karo klausimais – Ukrainos teritorijomis ir šalies naryste NATO.

Maskva į paviešintą informaciją jau sureagavo, tačiau paties pasiūlymo komentuoti nesutiko.

JAV iškėlė klausimą, kurio anksčiau nebuvo

Pasak V. Zelenskio, JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas iškėlė galimybę, kad Ukraina galėtų tapti NATO nare mainais į pasitraukimą iš Donbaso.

Ukrainos vadovo teigimu, toks klausimas derybų metu buvo iškeltas pirmą kartą.

Tai reikšmingas pokytis, nes iki šiol Ukrainos narystė NATO buvo vienas didžiausių nesutarimų tarp Kyjivo ir Maskvos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą reikalavo, kad Ukraina atsisakytų siekio tapti Aljanso nare. Tuo metu Kyjivas narystę NATO vertina kaip vieną patikimiausių priemonių, galinčių apsaugoti šalį nuo pakartotinės Rusijos agresijos.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad JAV pasiuntinių iškeltas klausimas kol kas nėra oficialiai suderintas taikos planas.

Nėra patvirtinta, kad tokiam scenarijui pritartų Rusija arba visos NATO valstybės.

Zelenskis atskleidė, kokiomis sąlygomis svarstytų pasiūlymą

Ukrainos prezidentas nurodė, kad bet koks susitarimas dėl karo pabaigos privalėtų apimti ne vien teritorinius klausimus, bet ir visapusišką Ukrainos saugumo paketą.

Kyjivas siekia konkrečių NATO bei Europos Sąjungos saugumo garantijų, kurios sumažintų naujo Rusijos išpuolio tikimybę.

Kitas svarbus reikalavimas – galimybė išlaikyti stiprią, modernią ir tinkamai finansuojamą Ukrainos kariuomenę.

Taikos susitarime taip pat turėtų būti numatyta ilgalaikė karinė parama, ginkluotės tiekimas bei aiškus šalies atstatymo finansavimo mechanizmas.

V. Zelenskis pabrėžė, kad vienas negalėtų priimti tokio didelę reikšmę Ukrainos ateičiai turinčio sprendimo.

Jeigu JAV ir kitos NATO valstybės patvirtintų konkrečias susitarimo sąlygas, Ukrainos vadovas ketintų atsiklausti savo šalies visuomenės nuomonės.

Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad Kyjivas jau sutiko perleisti Rusijai savo teritorijas.

Ukrainos prezidentas ir toliau laikosi pozicijos, kad Rusijos okupuotos teritorijos negali būti teisiškai pripažintos Rusijos dalimi.

Kodėl Putinas taip atkakliai siekia užvaldyti Donbasą?

Donbasas, apimantis Donecko ir Luhansko sritis, jau daugiau kaip dešimtmetį yra vienas pagrindinių Rusijos agresijos prieš Ukrainą taikinių.

Šis regionas svarbus dėl pramonės, gamtinių išteklių, transporto infrastruktūros ir strateginės geografinės padėties.

Nors Rusija yra okupavusi didelę Donbaso dalį, Ukrainos kariuomenė vis dar kontroliuoja dalį regiono teritorijos.

Maskvai nepavyksta visiškai užimti strategiškai svarbių miestų ir ukrainiečių įtvirtintų gynybos pozicijų.

Visiška Donbaso kontrolė leistų V. Putinui šalies visuomenei pristatyti teritorinius laimėjimus kaip vieną iš pasiektų karo tikslų.

Tuo metu Ukrainai pasitraukimas iš iki šiol ginamų teritorijų būtų itin skausmingas sprendimas, turintis didžiulių politinių, karinių ir humanitarinių pasekmių.

Kremlius sureagavo į Zelenskio paviešintą informaciją

Pirmadienį, lapkričio 16 dieną, Ukrainos prezidento pareiškimą pakomentavo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad V. Zelenskis viešai atskleidė vykstančių diplomatinių diskusijų detales.

Maskvos atstovas tvirtino, kad jautrių derybų turinys neturėtų būti viešinamas, jeigu siekiama sėkmingo taikos proceso.

Vis dėlto D. Peskovas nei patvirtino, nei paneigė, kad amerikiečių pasiūlymas iš tiesų buvo svarstomas.

Tokia Kremliaus reakcija paliko nemažai neatsakytų klausimų.

Neaišku, ar Rusija apskritai sutiktų svarstyti Ukrainos narystę NATO, net jeigu Kyjivas būtų pasirengęs teritoriniam kompromisui.

Dar praėjusią savaitę V. Putinas JAV pasiuntiniams pareiškė, kad užsienio karinių pajėgų dislokavimas Ukrainoje Maskvai būtų nepriimtinas.

Vien JAV sprendimo nepakaktų

Net jeigu Vašingtonas oficialiai pritartų Ukrainos narystei NATO, tokio sprendimo Jungtinės Valstijos negalėtų priimti savarankiškai.

Pagal Šiaurės Atlanto sutarties 10-ąjį straipsnį, naujos valstybės priėmimui reikalingas vieningas visų NATO narių pritarimas.

Tai reiškia, kad dėl Ukrainos narystės turėtų susitarti visos 32 Aljanso šalys.

Ukrainai ypač svarbus NATO kolektyvinės gynybos principas, įtvirtintas sutarties 5-ajame straipsnyje. Jis numato, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną Aljanso narę laikomas išpuoliu prieš visas nares.

Kyjivo vertinimu, tokio pobūdžio saugumo įsipareigojimai būtų būtini siekiant užtikrinti, kad Rusija po kelerių metų nepradėtų naujos invazijos.

Alternatyvus variantas galėtų būti NATO kolektyvinės gynybos principui artimos saugumo garantijos, nesuteikiant Ukrainai visateisės narystės.

Tačiau galutinis susitarimas dėl tokio mechanizmo taip pat nėra pasiektas.

JAV siekia į derybas įtraukti Europą

Praėjusią savaitę Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje vyko JAV tarpininkaujamos Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos.

Nors jų dalyviai kalbėjo apie tam tikrą pažangą, susitarimo dėl karo pabaigos pasiekti nepavyko.

Dabar D. Trumpo administracija siekia praplėsti derybų formatą ir į procesą aktyviau įtraukti Europos valstybes.

J. Kushneris nurodė, kad vienas artimiausių JAV diplomatinių tikslų – sudaryti sąlygas tiesioginiam Europos partnerių ir Maskvos dialogui.

Derybų darbotvarkėje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik Ukrainai, bet ir platesnei pokario Europos saugumo sistemai.

Vis dėlto Europos Sąjungos atstovai skeptiškai vertina galimybę pradėti tokias diskusijas, kol Rusija nesutinka nutraukti karo veiksmų Ukrainoje.

Kodėl šios derybos svarbios ir Lietuvai?

Galimas susitarimas dėl būsimos Europos saugumo sistemos gali turėti reikšmingų pasekmių visam NATO rytiniam flangui.

Rusija jau anksčiau reikalavo riboti NATO karinių pajėgų dislokavimą Rytų Europoje ir keisti po 1997 metų susiformavusią Aljanso karinę struktūrą.

Tokie Maskvos reikalavimai tiesiogiai susiję su Baltijos valstybių, įskaitant Lietuvą, saugumo interesais.

Todėl Ukrainos karo užbaigimo sąlygos aktualios ne vien Kyjivui. Jos gali turėti įtakos ilgalaikiams Europos gynybos sprendimams, NATO atgrasymo politikai ir sąjungininkų kariniam buvimui regione.

Tačiau kol kas nėra priimta jokių sprendimų dėl NATO pajėgų mažinimo Baltijos šalyse.

JAV pasiuntinių iškeltas klausimas rodo, kad Vašingtonas ieško naujų būdų užbaigti karą. Vis dėlto tarp netikėtos diplomatinės idėjos ir realaus taikos susitarimo tebėra didžiulis atotrūkis.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.