Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Naujienos

Mokytojų streikas įgauna naują pagreitį…

Lietuvoje prasidėjęs neterminuotas mokytojų streikas įgauna naują mastą. Pirmąją protesto dieną paskelbta apie netikėtai keičiamus planus – šią savaitę prie Seimo turėjęs vykti pedagogų mitingas preliminariai perkeliamas į gruodžio 1-ąją.

Tačiau tai nereiškia, kad mokytojai traukiasi. Priešingai – siekiama sutelkti dar daugiau žmonių ir surengti bendrą protestą, prie kurio ketina prisijungti medikų bei pareigūnų profesinės sąjungos.

Tuo metu šalies ugdymo įstaigose streikas tęsiamas, o tūkstančiai pedagogų laukia konkrečių valdžios sprendimų.

Netikėtas posūkis pirmąją streiko dieną

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pirmadienį pranešė, kad pirminis protesto organizavimo planas keičiamas.

Iš pradžių mokytojai ketino susirinkti prie Seimo ketvirtadienį, lapkričio 19 dieną. Tačiau dabar svarstoma galimybė surengti kur kas platesnę protesto akciją gruodžio 1-ąją.

Pirmadienį 15 valandą numatytas profesinių sąjungų atstovų pasitarimas, kuriame turėtų būti aptartos bendro mitingo organizavimo detalės.

Pasak A. Navicko, užuot rengus atskirus protestus, siekiama suvienyti skirtingų viešojo sektoriaus profesijų atstovus.

Kol kas naujoji mitingo data yra preliminari, tačiau pedagogų streikas mokyklose dėl šio sprendimo nestabdomas.

Prie streiko prisijungė 222 švietimo įstaigos

Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, 8 valandą ryto Lietuvoje oficialiai prasidėjo nacionalinis neterminuotas švietimo darbuotojų streikas.

Profesinės sąjungos duomenimis, pirmąją dieną prie akcijos prisijungė 222 ugdymo įstaigos.

A. Navicko teigimu, streiką pradėjo maždaug 4 tūkstančiai pedagogų. Tai vienas didžiausių šios profesinės sąjungos organizuotų streikų.

Organizatoriai tikisi, kad artimiausiu metu prie protestuojančių mokytojų prisijungs ir daugiau švietimo darbuotojų.

Streike dalyvauja ne tik bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai, bet ir dalis ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų.

Kai kuriose mokyklose dėl streiko keičiamas įprastas pamokų tvarkaraštis, o dalis ugdymo užsiėmimų nevyksta.

Mokytojai reikalauja bent 10 procentų didesnių atlyginimų

Pagrindinė priežastis, dėl kurios pedagogai nusprendė pradėti neterminuotą streiką, – nesutarimai su Vyriausybe dėl darbo užmokesčio didinimo 2027 metais.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga reikalauja bent 10 procentų padidinti pedagogų pareiginės algos koeficientus.

Mokytojai taip pat siekia, kad būtų įgyvendintas anksčiau numatytas tikslas – pedagogų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 procentų šalies vidutinio atlyginimo.

Profesinės sąjungos atstovų netenkina dabartinė situacija, kai realus atlyginimų augimas, jų vertinimu, atsilieka nuo anksčiau duotų pažadų.

Profsąjungos skaičiavimais, 2026 metais mokytojų vidutinis darbo užmokestis siekia apie 120 procentų šalies atlyginimų vidurkio, o perskaičiavus pajamas vienam etatui, šis rodiklis yra gerokai mažesnis.

Pedagogai atkreipia dėmesį, kad daugelis jų priversti dirbti didesniu nei vieno etato krūviu, todėl oficialūs atlyginimų vidurkiai ne visada atspindi tikrąją situaciją.

Nesutarimų centre – 78,5 milijono eurų

Vyriausybės parengtame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatoma pedagogų darbo užmokestį didinti 7,56 procento.

Švietimo darbuotojų atlyginimų augimui planuojama papildomai skirti apie 245 milijonus eurų.

Priklausomai nuo kvalifikacijos, darbo stažo ir kitų aplinkybių, pedagogų atlyginimai galėtų padidėti maždaug 92–152 eurais per mėnesį po mokesčių.

Tačiau protestuojančių mokytojų tokie skaičiai netenkina.

Profesinės sąjungos vertinimu, jų reikalavimams įgyvendinti papildomai reikėtų dar 78,5 milijono eurų.

Būtent ši suma tapo vienu pagrindinių nesutarimų tarp pedagogų ir valdžios objektų.

Profsąjunga tvirtina, kad kalbama ne tik apie atlyginimų dydį, bet ir ilgalaikį švietimo sistemos stabilumą, mokytojo profesijos patrauklumą bei galimybę pritraukti jaunus specialistus.

Ministrė ragina nestreikuoti

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pirmadienį paragino pedagogus ieškoti kitų būdų susitarti ir atsisakyti streiko.

Ministrės teigimu, valstybės finansinės galimybės šiuo metu neleidžia įgyvendinti visų profesinės sąjungos keliamų reikalavimų.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat anksčiau pareiškė nematantis galimybių papildomai didinti pedagogų atlyginimams numatytų asignavimų.

Vyriausybės atstovai akcentuoja, kad kitų metų biudžete jau suplanuotas reikšmingas švietimo darbuotojų pajamų augimas.

Tačiau profesinė sąjunga laikosi priešingos pozicijos. Jos atstovai teigia, kad pedagogai pavargo nuo nuolat atidedamų įsipareigojimų ir nori aiškios atlyginimų didinimo sistemos.

Kol kas abi pusės laikosi savo pozicijų, todėl kompromisas nepasiektas.

Svarbi informacija mokinių tėvams

Prasidėjęs streikas palietė ne tik mokytojus, bet ir daugybę Lietuvos šeimų.

Dalyje šalies mokyklų pirmadienį pamokos nevyko, kitose buvo sudaryti laikini tvarkaraščiai arba organizuojamas savarankiškas mokinių darbas.

Švietimo ministerija nurodo, kad konkretūs sprendimai priklauso nuo kiekvienos ugdymo įstaigos situacijos ir streikuojančių pedagogų skaičiaus.

Jeigu mokykloje neįmanoma užtikrinti įprasto ugdymo proceso bei vaikų saugumo, įstaigos vadovas gali:

  • Pakeisti pamokų tvarkaraštį.
  • Koreguoti ugdymo organizavimą.
  • Intensyvinti pamokas kitu laikotarpiu.
  • Keisti mokinių atostogų laiką.
  • Laikinai sustabdyti ugdymo procesą.

Tėvams rekomenduojama atidžiai sekti mokyklos administracijos pranešimus ir informaciją elektroniniuose dienynuose.

Svarbu suprasti, kad visose Lietuvos mokyklose vienoda tvarka nėra taikoma. Vienose įstaigose ugdymas gali vykti beveik įprastai, kitose – būti visiškai sustabdytas.

Lietuva jau yra išgyvenusi masinius mokytojų protestus

Pedagogų streikai Lietuvoje nėra naujas reiškinys.

2018 metais apie 3,7 tūkstančio mokytojų streikavo beveik du mėnesius. Tuomet dalis protestuojančių pedagogų įsikūrė Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose, kur budėjo 21 parą.

Didelio masto mokytojų protestas vyko ir 2023 metais.

Tąkart pedagogai reikalavo didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnio mokinių skaičiaus klasėse.

Dabartinis streikas išsiskiria tuo, kad jau pirmąją dieną į jį įsitraukė daugiau kaip du šimtai ugdymo įstaigų.

Kada mokytojai sugrįš į klases?

Konkreti streiko pabaigos data nėra numatyta.

Profesinė sąjunga skelbia, kad protestas tęsis tol, kol bus pasiektas pedagogus tenkinantis susitarimas.

Jeigu gruodžio 1 dieną prie Seimo iš tiesų susirinks ne tik mokytojai, bet ir medikų bei pareigūnų profesinių sąjungų atstovai, protestas įgaus gerokai platesnį mastą.

Kol kas didžiausias klausimas išlieka neatsakytas – ar Vyriausybė ras galimybių susitarti su pedagogais, ar Lietuvos mokyklose neterminuotas streikas tęsis dar kelias savaites.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.