Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Aktualijos

Gyventojams liepia taupyti, o sau dalija tūkstančius!!!

Lietuvos valdžiai ieškant būdų, kaip sumažinti valstybės išlaidas ir sutaupyti milijonus eurų, paviešinti ministerijų darbuotojų atlyginimai atskleidė įspūdingus skaičius.

Didžiausia staigmena laukė pažvelgus į Finansų ministerijos darbuotojų pajamas. Būtent šioje institucijoje, raginančioje kitus griežtai taupyti, vidutinis atlyginimas per vieną mėnesį išaugo beveik dvigubai.

Atlyginimai perkopė 7 tūkstančius eurų

2026 metų rugsėjį Finansų ministerijos darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pasiekė net 7103,55 euro neatskaičius mokesčių.

Vos prieš mėnesį jis siekė 3778,20 euro.

Tai reiškia, kad per vieną mėnesį vidutinis atlyginimas padidėjo daugiau nei 3325 eurais, arba net 88 procentais.

Dar įspūdingesni skaičiai paaiškėjo įvertinus visą kalendorinį mėnesį dirbusių darbuotojų pajamas.

Jų vidutinis rugsėjo atlyginimas siekė 7305,25 euro prieš mokesčius – apie 4420 eurų į rankas.

Palyginti su rugpjūčiu, šis rodiklis išaugo net 92 procentais.

Ministerija paaiškino, iš kur atsirado papildomi pinigai

Finansų ministerijos atstovų teigimu, tokį neįprastą atlyginimų šuolį lėmė dvi pagrindinės aplinkybės.

Daliai darbuotojų skirtos papildomos priemokos už pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, kuris prasidės 2027 metų sausį.

Kita priežastis – atliktas neeilinis valstybės tarnautojų vertinimas, po kurio taip pat buvo skirtos papildomos išmokos.

Ministerija pabrėžia, kad rugsėjį užfiksuotas atlyginimų vidurkio padidėjimas yra vienkartinis ir nereiškia, jog visi darbuotojai nuo šiol nuolat gaus dvigubai didesnes algas.

Pinigų negailėta ir kitose ministerijose

Finansų ministerija nėra vienintelė valstybės institucija, kurioje rugsėjį smarkiai išaugo darbuotojų pajamos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vidutinis atlyginimas viršijo 5600 eurų neatskaičius mokesčių.

Įprastai šios ministerijos darbuotojų atlyginimų vidurkis svyravo nuo 3500 iki 4000 eurų.

Didesnį darbo užmokestį ministerija aiškina kompensacijomis už nepanaudotas atostogas, darbu poilsio dienomis, papildomų funkcijų vykdymu, kolegų pavadavimu ir vienkartinėmis išmokomis.

Ryškus atlyginimų augimas užfiksuotas ir Ekonomikos bei inovacijų ministerijoje.

Čia rugsėjo mėnesio vidutinis darbo užmokestis priartėjo prie 4800 eurų prieš mokesčius ir buvo maždaug 45 procentais didesnis nei įprastai.

Tuo pat metu reikalaujama sutaupyti 90 milijonų eurų

Dideli atlyginimų šuoliai išryškėjo tuo metu, kai Finansų ministerija ragina kitas valstybės institucijas imtis griežtesnių taupymo priemonių.

Ministerijoms ir daugeliui joms pavaldžių įstaigų nurodyta 2027–2029 metais kasmet 0,5 procento sumažinti biudžeto asignavimus.

Skaičiuojama, kad įgyvendinus šią priemonę per trejus metus būtų galima sutaupyti apie 90 mln. eurų.

Be to, lapkričio 9 dieną Finansų ministerija kreipėsi į Vyriausybę su pasiūlymais iš esmės peržiūrėti valstybės išlaidas.

Siūloma atsisakyti besidubliuojančių funkcijų, mažinti perteklinių pareigybių skaičių, reorganizuoti ar net likviduoti dalį valstybinių įstaigų.

Taip pat svarstoma parduoti arba išnuomoti nereikalingą valstybės turtą.

Valstybės išlaidos kelia vis didesnį nerimą

Finansų ministras Taurimas Valys tokias taupymo iniciatyvas grindžia tuo, kad valstybės finansavimo poreikiai auga sparčiau nei pajamos.

2027 metų valstybės biudžeto projekte numatyta surinkti apie 22,2 mlrd. eurų pajamų, o išleisti – apie 27,9 mlrd. eurų.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto.

Valstybės kontrolė taip pat perspėja dėl galimo spartesnio valstybės skolos ir biudžeto deficito augimo ateinančiais metais.

Atlyginimų skirtumai verčia susimąstyti

Rugsėjį vidutinis darbo užmokestis ministerijose ir Vyriausybės kanceliarijoje siekė apie 4200 eurų prieš mokesčius.

Tuo metu šalies vidutinis darbo užmokestis buvo gerokai mažesnis – kiek daugiau nei 2500 eurų.

Nors ministerijos pateikia argumentų, kodėl darbuotojams buvo skirtos papildomos išmokos, paviešinti skaičiai kelia klausimų dėl valstybės lėšų naudojimo prioritetų.

Ypač tuo metu, kai ieškoma galimybių taupyti, svarstomi mokestiniai pakeitimai, o įvairių viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojai laukia didesnių atlyginimų.

Vienkartinės priemokos savaime nereiškia netinkamo lėšų naudojimo. Tačiau visuomenei svarbu žinoti, ar valstybės institucijose taikomi tokie pat finansinės drausmės principai, kurių reikalaujama iš kitų.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.