Lietuvoje bręsta sprendimas, galintis turėti rimtų pasekmių šalies ekonomikai ir santykiams su kaimynine Lenkija. Valdantiesiems svarstant naują mokestį, žinomas ekonomistas Marius Dubnikovas prabilo itin griežtai.
Pasak jo, siekdama papildyti valstybės biudžetą, Lietuva rizikuoja prarasti kur kas daugiau, nei tikisi gauti.
Valdžios planus prilygino reketui
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas M. Dubnikovas pirmadienį negailėjo kritikos siūlymui papildomai apmokestinti naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnį.
Ekonomisto vertinimu, tokia iniciatyva pažeidžia vienodų verslo sąlygų principą ir siunčia pavojingą signalą užsienio investuotojams.
„Mano akimis, tai yra košmaras“, – pareiškė M. Dubnikovas.
Valstybės ketinimus ekonomistas netgi palygino su praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio įvykiais Kauno Vilijampolėje, o siūlomą apmokestinimą pavadino valstybiniu reketu.
Lietuva gali prarasti milijonines investicijas
M. Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad pelningai dirbančios bendrovės ir taip sumoka daugiau pelno mokesčio.
Jo nuomone, papildomas mokestis vien dėl sėkmingesnių finansinių rezultatų gali sumažinti įmonių norą plėsti veiklą Lietuvoje.
Ekonomistas nemano, kad dėl šio sprendimo „Orlen“ nedelsdama pasitrauktų iš Lietuvos. Tačiau kur kas realesnė grėsmė – bendrovės sprendimas atsisakyti naujų investicijų.
Tai galėtų neigiamai atsiliepti šalies ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir Lietuvos patrauklumui tarptautiniams investuotojams.
Prabilta ir apie Mažeikių gamyklos ateitį
Nerimą kelia tai, kad Lenkijos energetikos koncernas jau anksčiau užsiminė apie galimybę atsisakyti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo.
Į šį projektą jau investuota daugiau kaip 800 mln. eurų, tačiau jam užbaigti gali prireikti dar iki 500 mln. eurų.
Koncerno vadovybė perspėjo, kad atsisakius modernizacijos ilgainiui galėtų kilti grėsmė pačios gamyklos veiklai.
Mažeikiuose veikia vienintelė naftos perdirbimo gamykla Baltijos šalyse, todėl jos ateitis svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui.
Valdžia tikisi surinkti iki 70 milijonų eurų
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius anksčiau pavedė trims ministerijoms įvertinti energetikos sektoriaus įmonių pelningumą ir galimybes papildomai apmokestinti jų uždirbtą viršpelnį.
Valdantieji svarsto laikiną mokestį, kuris galėtų būti taikomas degalų gamybos sektoriuje veikiančioms bendrovėms.
Preliminariais skaičiavimais, tokia priemonė 2027 metų valstybės biudžetą galėtų papildyti iki 70 mln. eurų.
Nors mokestis potencialiai paliestų iki dešimties įmonių, pagrindine, o galbūt ir vienintele jo mokėtoja galėtų tapti būtent „Orlen Lietuva“.
Iš Lenkijos jau sulaukta perspėjimo
Lietuvos valdžios ketinimai neliko nepastebėti kaimyninėje šalyje.
Lenkijos energetikos ministras Miloszas Motyka pareiškė, kad Mažeikių gamyklai papildomas mokestis neturėtų būti taikomas, atsižvelgiant į jos finansinius rezultatus ir investicijų poreikį.
Ministro teigimu, per pastaruosius du dešimtmečius Lenkijos koncernas į Mažeikių gamyklą investavo apie 5 mlrd. JAV dolerių, o bendras veiklos Lietuvoje pelnas siekė apie 1 mlrd. dolerių.
M. Dubnikovas taip pat pabrėžė svarbų skirtumą – Lenkijos valstybei priklauso 49,9 proc. „Orlen“ koncerno akcijų, todėl papildomo apmokestinimo aplinkybės abiejose šalyse nėra vienodos.
Ar Lietuvos gyventojai mokėtų mažiau už degalus?
Energetikos ministras Lukas Savickas neatmeta galimybės dalį papildomai surinktų pinigų panaudoti degalų kainoms mažinti.
Toks sprendimas būtų aktualus šimtams tūkstančių Lietuvos vairuotojų, kurie pastaruoju metu susidūrė su išaugusiomis išlaidomis degalinėse.
Vis dėlto konkretus mechanizmas, kaip surinktos lėšos pasiektų vartotojus, dar nėra patvirtintas.
Kol kas neaišku ir tai, kiek realiai galėtų sumažėti benzino bei dyzelino kainos.
Lietuva atsidūrė sudėtingoje situacijoje
Viena vertus, valstybė ieško papildomų pajamų augantiems biudžeto poreikiams finansuoti. Kita vertus, neapgalvoti mokestiniai sprendimai gali turėti ilgalaikių ekonominių ir politinių pasekmių.
Apie galimas rizikas anksčiau perspėjo ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, raginęs įvertinti strateginių santykių su Lenkija svarbą.
Kol galutinis sprendimas dar nepriimtas, pagrindinis klausimas išlieka atviras: ar kelių dešimčių milijonų eurų papildomos pajamos pateisintų riziką prarasti šimtų milijonų vertės investicijas?




