Aidas Užkuraitis
Pietų pertrauka, trumpas poilsis ar apsilankymas tualete – elementarūs žmogaus poreikiai. Tačiau kai kuriems Lietuvos darbuotojams net tokie kasdieniai dalykai tampa tikru išbandymu.
Žmonės pasakoja apie vadovų priekaištus, perdėtą kontrolę ir baimę prarasti darbo vietą. Dalis darbuotojų su netinkamu elgesiu taikstosi metų metus, nors įstatymai numato aiškias jų teises.
Bijo net išeiti papietauti
Socialiniuose tinkluose lietuviai dalijasi patirtimis, atskleidžiančiomis nemalonią kai kurių darboviečių realybę.
Viena darbuotoja pasakojo gyvenanti vos už kelių minučių nuo darbovietės. Nors jai priklauso valandos trukmės pietų pertrauka, galimybė nueiti papietauti į namus tapo nesutarimų priežastimi.
Kiti darbuotojai skundžiasi, kad vadovai kontroliuoja net apsilankymus tualete, o kiekviena papildoma pertraukėlė gali sukelti nemalonumų.
Tokiose situacijose darbuotojai neretai renkasi tylėti, nes baiminasi neigiamos vadovų reakcijos.
Darbdavys negali uždrausti nueiti į tualetą
Darbo kodekse aiškiai numatyta darbuotojo teisė į fiziologines pertraukas.
Jos turi būti suteikiamos atsižvelgiant į individualius žmogaus poreikius. Tokios pertraukos įskaitomos į darbo laiką ir yra apmokamos.
Darbdavys gali organizuoti darbo procesą, tačiau negali paneigti darbuotojo teisės patenkinti būtiniausius fiziologinius poreikius.
Ypač sudėtingose situacijose atsiduria prekybos, gamybos ir aptarnavimo sektoriuose dirbantys žmonės, kuriems ne visada paprasta trumpam palikti savo darbo vietą.
Vis dėlto už tinkamą darbo organizavimą atsakingas darbdavys.
Pietų pertrauka – ne vadovo malonė
Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką darbuotojui pietų pertrauka turi būti suteikiama ne vėliau kaip po penkių darbo valandų.
Paprastai jos trukmė negali būti trumpesnė nei 30 minučių ir ilgesnė nei dvi valandos.
Per į darbo laiką neįskaitomą pietų pertrauką darbuotojas turi teisę palikti darbovietę ir šį laiką išnaudoti savo nuožiūra.
Jis gali nueiti į parduotuvę, kavinę, pasivaikščioti ar grįžti papietauti į namus.
Jeigu dėl darbo pobūdžio atskiros pietų pertraukos suteikti neįmanoma, darbdavys privalo sudaryti galimybę pavalgyti darbo metu.
Žmonės bijo prarasti pragyvenimo šaltinį
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl darbuotojai nesiryžta kovoti už savo teises, yra baimė likti be darbo.
Ypač aktuali ši problema mažesniuose Lietuvos miestuose, kuriuose darbo vietų pasirinkimas ribotas.
Vyresniems darbuotojams naujos darbo vietos paieškos taip pat gali tapti rimtu iššūkiu. Dėl šios priežasties kai kurie žmonės pasirenka kentėti netinkamą elgesį, užuot kreipęsi pagalbos.
Tačiau nuolatinis žeminimas, bauginimas ar nepagrįstas psichologinis spaudimas neturėtų tapti įprasta darbo aplinkos dalimi.
Ką daryti, jeigu darbdavys pažeidžia jūsų teises?
Susidūrus su netinkamu elgesiu, rekomenduojama fiksuoti konkrečius incidentus, išsaugoti susirašinėjimus, darbo grafikus ir kitus galimus įrodymus.
Darbuotojai gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, o kilus individualiam darbo ginčui – į Darbo ginčų komisiją.
Paprastai dėl pažeistų darbo teisių į komisiją galima kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto atleidimo atveju – per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie pažeidimą.
Darbo ginčų komisijoje ginčai nagrinėjami nemokamai.
Kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, orias ir įstatymus atitinkančias darbo sąlygas. Galimybė pavalgyti, pailsėti ar pasinaudoti tualetu nėra privilegija, kurią darbdavys gali suteikti arba atimti savo nuožiūra.
