Putinas užsimojo prieš visą Europą: nauji reikalavimai kelia nerimą ir Lietuvai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelia naujus reikalavimus, galinčius iš esmės pakeisti visos Europos saugumo sistemą. Vakarų žiniasklaidoje pasirodžiusioje analizėje įspėjama, kad už Kremliaus kalbų apie taiką Ukrainoje gali slypėti kur kas didesni geopolitiniai tikslai.

Maskva siekia ne tik teritorinių nuolaidų Ukrainoje, bet ir NATO karinių pajėgumų apribojimo Rytų Europoje.

Tokie reikalavimai tiesiogiai paliečia ir Baltijos valstybių saugumą.

Putinas nori diktuoti sąlygas visai Europai

Jungtinėms Valstijoms mėginant atnaujinti derybas dėl karo Ukrainoje nutraukimo, Rusija iškėlė sąlygas, kurių įgyvendinimas galėtų gerokai susilpninti Europos gynybą.

Kremlius neatmeta galimybės į taikos derybas įtraukti Europos valstybių atstovus, tačiau nori, kad jų dalyvavimas atitiktų Maskvos interesus.

Rusijos keliami klausimai apima ne tik Ukrainos teritorijų ateitį, bet ir NATO plėtrą, sąjungininkų karinių pajėgų dislokavimą bei ilgalaikes saugumo garantijas.

Britų žiniasklaidoje paskelbtoje analizėje tokia Kremliaus pozicija vertinama kaip mėginimas priversti Europą nusileisti prieš Maskvą mainais į karo pabaigą.

Reikalavimai paliečia Baltijos valstybes

Ypač didelį susirūpinimą kelia Rusijos siekis apriboti NATO pajėgų buvimą rytiniame Aljanso flange.

Maskva jau anksčiau reikalavo mažinti NATO karinę infrastruktūrą Rytų Europoje. Dabar panašūs klausimai vėl keliami vykstant diplomatinėms pastangoms užbaigti karą Ukrainoje.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai sąjungininkų karinis buvimas yra viena svarbiausių atgrasymo nuo galimos agresijos priemonių.

Jeigu NATO pajėgos būtų atitrauktos arba jų veikla apribota, tai galėtų gerokai pakeisti regiono saugumo situaciją.

Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu kalbama apie Rusijos reikalavimus, o ne apie jau priimtus NATO ar Europos valstybių sprendimus.

Ukraina gali tapti tik pirmuoju Kremliaus tikslu

Vakarų apžvalgininkai įspėja, kad Maskvos ambicijos gali neapsiriboti Ukrainos teritorijomis.

Jų vertinimu, Rusija siekia tokios Europos saugumo sistemos, kurioje Kremlius turėtų daugiau galimybių daryti politinį ir karinį spaudimą kaimyninėms valstybėms.

Putino strategija gali būti nukreipta į ilgalaikį NATO vienybės silpninimą ir Rusijos įtakos Rytų Europoje atkūrimą.

Būtent todėl kyla klausimas, ar Maskvos siūloma taika iš tiesų užtikrintų ilgalaikį stabilumą.

Kremlius priešinasi Europos karių dislokavimui Ukrainoje

Dar vienas esminis nesutarimas susijęs su galimomis Ukrainos saugumo garantijomis pasibaigus karui.

Vladimiras Putinas kategoriškai prieštarauja Europos valstybių karių dislokavimui Ukrainoje.

Tuo metu Kyjivas siekia garantijų, kurios padėtų apsisaugoti nuo galimo pakartotinio Rusijos puolimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad vien karo veiksmų sustabdymo nepakanka, jeigu nėra užtikrinama patikima šalies gynyba ateityje.

Europai – lemtingas išbandymas

Artimiausios derybos gali tapti vienu svarbiausių Europos saugumo politikos išbandymų per pastaruosius dešimtmečius.

Europos valstybėms teks spręsti, kaip prisidėti prie karo Ukrainoje užbaigimo neatsisakant savo pačių saugumo interesų.

Kol kas nėra aišku, ar Rusijos keliamos sąlygos apskritai gali tapti priimtinos Vakarams.

Tačiau viena akivaizdu: Maskvos reikalavimai jau seniai peržengė Ukrainos sienas. Dabar derybose sprendžiamas ne tik Ukrainos, bet potencialiai ir visos Europos saugumo ateities klausimas.